Prieš kelerius metus nuosavame name su šeima įsikūręs dizaineris R.Zaveckas savo kūryba papuošė ir asmeninio būsto erdves.
Nugludinti, tarsi išlieti kietmedžio staleliai ir spintelės, išraiškingų medienos raštų kėdės, medinės vonios kriauklės, netikėtų formų veidrodžiai, meninius karpinius primenančios beržo medienos durys. Visa tai jis pagamino savo rankomis.
Mėgsta gerus baldus
R.Zavecko sukurtiems baldams ir interjero akcentams apibūdinti sunku surasti tinkamų žodžių.
Kai kurie dizainerio darbai panašūs į Salvadoro Dali tapytus besilydančius laikrodžius.
Lietuvos ir užsienio parodose iš kitų išsiskiriančių R.Zavecko darbų įsigijo vienas Didžiosios Britanijos baldų muziejus, panevėžiečio baldai puošia ne vieną privatų interjerą. Šiais metais jam už sukurtą stalelį įteiktas ir Lietuvos dizaino prizas „Geras dizainas“.
Kalbėdamas apie baldus R.Zaveckas kritikavo vadinamąją drožlių plokščių kultūrą.
Dizaineriui nepriimtinas ir daugelio lietuvių pomėgis savo namus apstatyti iš Europos atvežtais dėvėtais baldais.
„Mėgstu gerus baldus derinti prie gerų“, – sakė panevėžietis.
Tiesa, jis tvirtino, kad savo namams įrengti lieka mažiausiai laiko, todėl sau pritaikė liaudies patarlę apie siuvėją, vaikštantį be sermėgos.
Susigabeno iš ekspozicijų
Tačiau lankantis Ryčio ir Vilijos Zaveckų būste kiekviename jo kampe stebina originalūs šeimininko kūriniai.
„Specialiai savo namams sukūriau ir pagaminau tik virtuvės baldų komplektą ir spintas. Juk žmona ir dvi dukros – trys moterys, kurioms reikia nemažai vietos drabužiams.
Kiti baldai buvo sukurti ir pagaminti anksčiau. Kai įsikūrėme name, juos susirinkau iš įvairių ekspozicijų ir parsivežiau. Prieš tai gyvenome bute, neturėjau kur dėti savo pagamintų baldų, todėl buvau iškaišiojęs po visokias ekspozicijas“, – sakė R.Zaveckas.
Dabar dizainerio namų svetainėje – tikra jo kūrybos paroda: penki gracingi staleliai, pulkelis skirtingo dizaino kėdžių, išsirietusi ir koją atmetusi nedidelė komoda, keli glotnių formų šviestuvai. Kartais atrodo, kad, norint gerai apžiūrėti ir įvertinti, kone kiekvienam baldui praverstų atskiras kambarys.
Svetainės grindys sudėliotos iš natūralaus akmens – gelsvo onikso plytelių. „Kai savo automobiliu vežiau į Panevėžį tas plyteles, nuo jų svorio nuleido vieną padangą“, – prisimena Rytis.
Jam patinka ir gelsva šilta sienų spalva, nes ji suteikia saulės apšviestų namų efektą net tada, kai debesuota.
Suktiems laiptams į antrąjį aukštą Rytis pats pagamino turėklus. Juose nėra sudūrimų – vientisam ilgam besisukančiam turėklui sumeistrauti reikėjo nemažai išmonės ir kantrybės.
Ne viskas tinka pirkėjams
Virtuvės baldų komplektas atrodo tarsi pagamintas iš egzotiškiausio kietmedžio. Nors iš tiesų naudotas paprasčiausias lietuviškas beržas. Viską lemia specialus dažymas ir paties menininko atrastos medžio apdorojimo technologijos.
Prie vitrininio virtuvės lango įkurdinta širma. Joje taupūs medžio drožiniai primena susipynusias vandens žoles. Šią širmą užsakė vienas turtingas panevėžietis, tačiau vėliau persigalvojo ir darbo nebenupirko.
Panašiai nutiko ir su vienu Ryčio sukurtu virtuvės baldų komplektu. Pamatęs neįprastai nudažytas spinteles užsakovas liko nepatenkintas.
„Tarsi apspjaudytos“, – įvertino originalų menininko darbą panevėžietis. Jis pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą – 5000 litų.
Tačiau tokie atvejai labai reti. Susižavėję panevėžiečio menininko kuriamais baldais užsakovai sutinka pakloti ir nemenkus pinigus. Pavyzdžiui, 1500 eurų už stalelį ar kėdę.
Bibliotekininko specialybę universitete įgijęs Rytis iš karto po studijų pabandė dirbti pedagogo darbą, tačiau nesėkmingai.
„Prieš keliolika metų mane išmetė iš mokyklos.
Už tai esu labai dėkingas direktoriui, neseniai sutikęs jam ranką paspaudžiau ir padėkojau“, – pasakojo R.Zaveckas.