Vis dažniau žmonės ryžtasi būsto sienas ne tik išklijuoti tapetais ar paprasčiausiai nudažyti. Daugeliui prireikia ir kokio nors išskirtinio akcento. Vienas tokių – piešiniai.
Tuo užsiimančios E.Jadello ir U.Kavaliauskaitė suspėjo padirbėti ir užsienio šalyse.
Sugeba suktis sparčiai
Dirbdamos kartu dizainerės papildo viena kitą: Uršulė rūpinasi estetiniais sprendimais, o Elena – idėjomis bei greitu jų įgyvendinimu.
„Daugelis klientų nustemba, kad 10–20 kvadratinių metrų ploto piešinį sugebame sukurti vos per dvi ar tris dienas.
Taip yra dėl to, kad nemažai laiko skiriame idėjoms aptarti, o piešinio eskizą suderiname iki smulkiausių detalių“, – pasakojo E.Jadello.
Dizainerių piešiniai ant sienų jau puikuojasi ne tik Vilniuje ar kituose Lietuvos miestuose – jie puošia Anglijoje, Latvijoje ar Švedijoje gyvenančių lietuvių namus.
Anot pašnekovių, galimybė padirbėti svetur reiškia ne tik pasitikėjimą savo darbu, bet ir tai, kad užsakovai jį tikrai vertina.
Tenka bendrauti su vaikais
Žmonės, pasiryžę tokiai neįprastai interjero detalei, dažniausiai jau turi tam tikrą viziją, tad ją stengiamasi paversti individualiu kūriniu, skirtu konkrečiam užsakovui.
„Daug bendraujame su klientais, norime sužinoti apie kiekvieną erdvės detalę, taip pat apie jų pačių gyvenimo būdą ar pomėgius.
Piešinį ant sienos laikome tarsi būsto tatuiruote, kuri tampa interjero istorija“, – kalbėjo E.Jadello.
Kūrėjos margina ne tik svetainės, virtuvės ar miegamojo erdves, bet ir vaikų kambarius. Šiose erdvėse tapomi piešiniai šiek tiek kitokie. Dizainerės kalbasi su mažaisiais, klausia, kas jiems patinka, rodo įvairius daiktus ir stebi jų reakciją.
„Vaikų pomėgiai labai skirtingi. Antai dvejų metų Jokūbui labai patinka piratai, todėl jam buvo nutapyta jo vardu pavadinta lobių sala“, – šypsojosi pašnekovė.
Ant sienų tapomi piešiniai nebūtinai atspindi žmogaus gyvenimo būdą – kartais jie tampa interjero detale, kuri derinama prie jau sukurtos erdvės arba kuriama visiškai tuščioje erdvėje.
Jaučiasi psichologėmis
Merginos neretai ranką prideda ir kuriant viešuosius interjerus. Tai – vienas mėgstamiausių jų darbų, nes paprastai tokių erdvių šeimininkai suteikia galimybę eksperimentuoti.
Merginų piešinius galima pamatyti, pavyzdžiui, Vaikų onkohematologijos centro žaidimų kambaryje.
„Šį projektą vykdėme kartu su Mamų unija. Jis užbaigtas labai greitai – baltą žaidimų kambarį spalvota erdve pavertėme per naktį“, – prisiminė pašnekovė.
Interjerus dailinančios merginos savęs menininkėmis nelaiko. Jų teigimu, menininkai paprastai kuria sau, o dizaineriai – žmogui.
„Iš tiesų dizaineris atlieka ir psichologo funkciją – jis turi perprasti žmogų, suvokti, ko jam iš tikrųjų reikia.
Kartais tenka paminti savo principus ir nusileisti, tačiau ir tokia patirtis visuomet yra pamokoma“, – kalbėjo E.Jadello.
