Tiesa, užsakovas dar paprašė įrengti gana uždarą miegamąją vietą, kurioje galėtų ilsėtis. Architektė tokią sukūrė ir dar paruošė vietą stumdomoms durims, kai tik šeimininkui jų prireiks.
Kadangi – nieko nauja – užsakovo piniginė nebuvo guminė, Eglė galvojo kaip skoningiau įrengti namus nenaudojant juose per daug aksesuarų ar kitų detalių. Norėjosi paprasto ir švaraus interjero, tačiau juk būtent tokie, iš pažiūros paprasti, sprendimai nėra lengvai įgyvendinami. Tad architektė žinojo, kad į pagalbą kviesis patyrusį meistrą, kaip tik tokį kantrų ir kūrybišką pažinojo iš senesnių projektų.
Jis sutiko bendradarbiauti su aštuonerių metų darbo patirtį turinčia profesionale ir labai atsakingai atliko visas jam pateiktas užduotis – sugebėjo tvarkingai išlaikyti architektūrines linijas, įtaisyti grindjuostes į sieną, kai iš baltai nudažytų pušies medienos grindų ėmė sunktis sakai, kruopščiai juos valė ir dar kartą nudažė grindis, elektros laidus paslėpė taip, kad nereikėjo sienų darsyk apdoroti, – žodžiu, Eglė patenkinta darbu ir jau tikrai nieko tokio, kad įkurtuvių užsakovui teko ilgokai laukti.
Ir šį kartą negalėjau nemažai darbo praktikos turinčios architektės nepaklausti, kodėl interjere vėl betonas, juk jis, kaip garantuoja komentatorių armija, šaldo namus?
„Nežinau, kodėl „vėl betonas“, bet man jis patinka, nes tai paprasta, natūrali medžiaga. Nuotraukose betonas atrodo vienaip, o realybėje – kitaip. Realybėje tokios lubos netgi teikia savotišką ramybę, nes atsiranda žmogaus santykis su būsto erdve – su tuo, ką jis mato ir kuo naudojasi kiekvieną dieną, todėl neišvengiamai „nuotraukoje ir gyvenime“ negali veikti vienodai“, – sakė Dailės akademijos absolventė.