Kol beveik ketverius metus vyko šio namo statybos, vietiniai svarstė, kas gi tai bus – biuras, restoranas, viešbutis ar striptizo klubas. Tikrai ne privatus namas, nes labai didelis – per 400 kvadratinių metrų ploto, keistos formos ir dar prisišliejęs prie pat vienos pagrindinių miesto gatvių.
Įspūdingas statinys – tai jau trečias namas, kurį kartu pasistatė birštoniškiai Laima ir Algis Šileikiai, tačiau jame kartu pagyveno neilgai, po 27 santuokos metų jiedu pasuko skirtingais keliais, namus paliko ir jų suaugęs sūnus. Dabar čia šeimininkauja 53 metų Laima su vienuolikos metų landsyrų veislės augintiniu Bruno.
„Man visada buvo įdomu sužinoti, kodėl du žmonės sugalvoja statytis didžiulius namus, kad ir 400 kvadratinių metrų? Juk dviese patogiai, oriai ir pigiau galima gyventi perpus mažesniame“, – pasinaudojusi proga, kad šio būsto architektas vieši pas klientę, kreipiuosi į jį.
„O žinote, kodėl Amerikos ekonomika klesti? Todėl, kad ten žmonės turi polėkį ir poreikį gražiai gyventi. O pas mus žmonės juk viską skaičiuoja. Kiek liko gyventi, kam tas didelis namo plotas, brangus šildymas. Taip ir suskaičiuoja iki 100 kvadratinių metrų. Viskas priklauso nuo požiūrio – jei viską užspaudi, tai ir gyvenimas tavo užsispaudžia. Todėl ir vargsta tokie žmonės, todėl ir neužtenka pinigų šildymui, neuždirba, nes iki kaklo save užsispaudžia“, – savo įžvalgomis pasidalijo Kaune architektų kompaniją turintis A.Rimša.
Jis prisipažino, kad iki sunkmečio turėjo fantastiškų klientų, kuriems reikėjo ne šiaip namo, o „kažko tokio“. Dabar, pasak architekto, namai kyla be džiaugsmo.
„Bravo, Aidai! – pritarė jam Laima. – Daug kas iš tikrųjų priklauso nuo požiūrio ir gerų emocijų. Mano namas nėra per didelis, čia jaučiuosi puikiai, nes mėgstu dideles erdves ir gyvenimo kokybę.“
Kas tvarko tas erdves? Ji pati. Pavyzdžiui, tik kiemui iššluoti skiria visą dieną, taip pat po dieną – dulkėms valyti, grindims šveisti ar vonios kambariams blizginti. Nieko tokio Laimai, jei tvarkymasis užtrunka ir iki šešių valandų ryto, muzikos pedagogė turi tam laiko – Meno mokykloje Prienuose ji mokytojauja tik kelias dienas per savaitę.
Pasirodo, ši moteris sukasi ne tik savo namuose. Interjerus ji yra perkūrusi kelioms draugėms ir giminaičiams. Be jokio atlygio, tiesiog iš smagumo. Vienai padarė, kita užsimanė.
„Jos žino, kad iš paprasčiausių dalykų galiu sukurti oho. Užeinu į butą, iškart jaučiu erdvę, tuoj matau, kaip viskas ten gali atrodyti, tada imu šluotą ir šluostę ir į maišus verčiu viską ne tik iš pakampių, bet ir nuo lentynų. Viską sutvarkau, išblizginu, tada stumdau baldus, o jau tada surandu kelias smulkmenas iš „Thomas Philipps“, „Ikea“ parduotuvių, kelius sendaikčius pastatau, užuolaidas pakeičiame, porą pagalvių, žvakių – ir namai pasikeičia neatpažįstamai“, – užsidegusi pasakojo Laima. Ji neabejoja, kad šis jos pomėgis ateityje virs jos pragyvenimo šaltiniu.
Tikrai tiki, kad įmanoma sukurti neblogą interjerą su daiktais, kuriuos išvardijo?
„Nekalbu apie neblogą, kalbu tik apie gerą ir labai gerą interjerą. Štai ir Aidas, išvydęs, kaip man patinka kurti namus, net atsisakė padėti, sukausi pati, – šypsosi moteris. – Svarbiausia jausti stilių, spalvas ir formas, matyti visumą ir žinoti, ko reikia patogiam gyvenimui.“
Vos užėjus į birštonietės namą pasitinka didžiulė erdvė, kuri čia pat skyla į dvi pagrindines zonas – intymiąją, taip ją vadina architektas A.Rimša, ir visuomeninę malonumų zoną.
Intymioji – tai du miegamieji, šeimininkės ir svečių, du vonios kambariai ir darbo kambarys, kita namo dalis – erdvi svetainė, virtuvė, baseinas, SPA zona ir šeimininkės stiklinė veranda, kurioje įkurta galerija.
Elegantiški laiptai veda į palėpę, ten – erdvūs apartamentai su balkonu bei atskiru dušu ir tualetu. Šią patalpą Laima ketina išnuomoti, o gautais pinigais padengs šildymo sąskaitas. „Reikia ieškoti ir rasti būdų gražiau gyventi, o ne bambėti“, – mirkteli ji.
Sunku patikėti, bet šeimininkė sako nė nežinanti, kiek name yra kambarių, nežino, kiek kiemo juosia jos tvirtovę, tačiau iki smulkmenų ji gali pasakoti kiekvieno čia esančio daikto istoriją, kiek jis kainavo, iš kur atkeliavo. Jai patinka derinti prabangius antikvarinius dirbinius ir paprastus praktiškus aksesuarus.
Į Varšuvą parsigabenti baldų Laima vyko mažiausiai septynis kartus. Ten ji susirado išskirtiniais, iš polisandro pagamintais baldais prekiaujančius indus, kurie ten įsikūrė vedę lenkaites. Gal panašių gėrybių yra ir Lietuvoje, bet čia jie kainuoja tris kartus brangiau.
Koridoriuje juoda drabužių spinta – jos sumanyta, durelių ruošinius nusipirko „Senukuose“, ten pat rado ir nukainuotas durų rankenėles. „Fantastika, tik po 38 centus kainavo!“ – Laima net dreba iš smagumo, jei kokioje sendaikčių parduotuvėje pavyksta pusvelčiui nukauti stilingą daiktą.
Vonios kambaryje santechnika atkeliavo iš Ispanijos ir Italijos, o akmens masės plytelės – irgi iš to paties prekybos centro.
Stilingas stalas – tai buvę statybininkų pastoliai, pati parsigabeno iš statybvietės, uždėjo lentyną, nudažė ir turi baldą. Buvusi statybininko taburetė, perdažyta pilkai, virto stilingu rytinės kavos staliuku balkone.
„Aš ir draugėms sakau, kad po statybų lieka labai daug gerų daiktų, eikite ir rinkite. Ir gamtoje daug įvairios žaliavos, reikia tik kūrybiškai į tai pažvelgti. Pasaulis iš proto kraustosi dėl antrinio medžiagų panaudojimo, man tai irgi labai patinka“, – sako moteris.
Kad ne visi daiktai į šiuos namus atkeliavo pusvelčiui – akivaizdu, – grindys, santechnika, buitinė, technika, čiužiniai, meno kūriniai, jie kainavo daug, nes šeimininkai rinkosi tai, kas geriausia. Ir dar jie būtinai turėjo atitikti Laimos sukurtą interjero koncepciją – MMM , o tai reiškia gražu viskas, kas iš medžio, metalo ir medvilnės. Šiose valdose kone kas mėnesį kas nors pakeičiama – jei ne namuose, tai aplink juos. Neseniai iš daugumos rėmelių moteris išėmė nuotraukas, o vietoj jų įrašė šviesias mintis.
Tušti liko ir didžiuliai rėmai pagrindinėje svetainėje. Vietoj veidrodžio juose – žodžiai iš Biblijos, Laimos mėgstamiausi: „Visi dalykai yra įmanomi tam, kuris tiki.“
