„Name tilpo viskas, ko reikia, ir dar daugiau – sporto salė, pirtis, svečių kambariai ir net nedidelis biuras, – sakė J.Norkutė. – Taip atrodo pasiturinčio miestiečio gyvenimas atokiame kaime.“
Sodybą projektavusios architektės tradicinės dviejų galų trobos formą pasirinko, nes būtent tokia yra Aukštaitijos regiono architektūra, daugiausia čia stovi medinių namų.
Pirmas 240 kvadratinių metrų ploto namo aukštas – klasikinio suplanavimo. Viena jo pusė yra gyvenamoji, kita skirta miegui, o centrinė dalis prieš holą, kur kadaise būdavo patalpos, skirtos ūkio darbams, dabar simboliškai pritaikytos verslo reikalams tvarkyti.
Gyvenamajame namo gale įkurdinta pusiau uždara virtuvė, valgomasis, pro kurio langus atsiveria įspūdinga kalvota Aukštaitijos panorama, ir svetainė – namo gyvasties centras.
Tai lyg miesto aikštė, kurioje nuolat verda gyvenimas, o jei visi susirinkusieji nebetelpa, veiksmas išsilieja į pietinę namo terasą. Architektės pasidomėjo ir sužinojo, jog namai, kuriuose už holo būdavo svetainė, o už jos iškart – terasa su parku, Lietuvoje statyti XVI amžiuje, tai buvusi renesanso vėjų iš Italijos įtaka. Todėl neatsitiktinai dauguma baldų šiuose namuose – italų dizainerių.
„Architektūros ir interjero vientisumas labai gerai atsiskleidžia pagrindiniame miegamajame, kuris yra tarsi padalytas į dvi zonas – viena miegamoji, kita poilsio, – pasakojo i J.Norkutė. – Šiame kambaryje natūraliai susiformavo alkierius – niša, tad šeimininkai išties čia ilsisi bajoriškai.
Namo tekstilėje dominuoja augmenijos motyvai, vadinami verdiūromis. Beje, architektės išsiaiškino, kad panašius audinius – su lapais ir gėlėmis savo privatiems apartamentams rinkdavosi ir kunigaikštis Žygimantas Augustas. Tad Aukštaitijos kaime galima užčiuopti ir istorijos temą.
O šeimininkai išvis laimingi – išsipildė jų pageidavimas, šis namas išties tapo traukos centru ne tik trims vaikams, bet ir anūkams.