Dėl Žvėryne laikomų naminių paukščių kaimynams gyvenimo sąlygos tapo nepakenčiamos, tačiau jų skundus tarnybos stumdo viena kitai ir nė nemano padėti.
Paukštyno šeimininkas Ašotas Barikianas buvo nubaustas tik už tai, kad netinkamai augino paukščius.
O kaimynų skundai dėl to, kad sklinda baisi smarvė ir dėl jos nepraversi langų, liko be atsako. Mat netgi Vilniaus centre įrengti vištidės nedraudžiama. Ką ten vištos – gali karvę ar arklį atsivesti, jei tik turi nuosavą kiemą. Tam tereikia seniūno leidimo.
Mėšlo krūvoje auga lervos
Iš Kęstučio gatvės 20-ojo namo sklindančios smarvės nepajėgia išblaškyti net smarkus vėjas. Tik pirmą kartą čia užklydę praeiviai taip ir nesupranta, kas smirdi, nes sklypą ne tik juosia medinė tvora, bet ir dengia krūmų šakos.
Žurnalistus palydėjęs Mindaugas praskleidžia šakas: „Štai ten mėšlo krūva, o ten – vištos, antys“, – rodė ranka palydovas.
Maža to, kaimynas mėšlo krūvoje augina lervas, skirtas žvejybai.
Kad nelakstytų plunksnos, vištų augintojas greta kaimynų kiemo įrengė tinklą, mat anksčiau jis paukščius išleisdavo į kiemą. Dabar nebeleidžia, laiko narvuose ir plunksnos nebelaksto, tačiau blogas kvapas vis tiek juntamas ne tik gretimame kieme, bet ir gatvėje.
„Šalia ambasados, prabangūs kotedžai, o čia – tokia baisybė. Kaip taip galima?“ – stebėjosi gretimame name gyvenantis Vytautas Banaitis.
Pagalbos šauksmo negirdi
Pasak Mindaugo, dėl smarvės skundžiasi ne tik kaimynai, bet ir aplinkinių įstaigų darbuotojai. Bet vilnietis atsiduso: „Nelabai kas mums skuba padėti.“
Jo kantrybė išseko – Mindaugas ketina vėl rašyti ne tik savivaldybei, bet ir Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, informuoti aukščiausius valdžios pareigūnus dėl tokio absurdo.
„Baisiau nei baisu. Aš alergiškas kvapams. Kai vėjas pučia nuo kaimynų kiemo pusės, gyvenimo nebėra“, – guodėsi V.Banaitis.
Jis ne tik rašė skundus, bet ir mėgino kalbėtis su vištų augintoju. „Susidūriau su agresyviu vyru, jis tiesiai šviesiai rėžė: „Jeigu nepatinka – varyk iš čia“, – prisiminė V.Banaitis.
Lesinti atvažiuoja rytais
Broilerius auginančio A.Barikiano nėra namuose. Jis pasirodo tik rytais ir vakarais, kad palesintų paukščius, iškuoptų narvus. Kiemo viduryje jų – net keli. Pro grotuotas angas sklinda dar didesnė smarvė.
A.Barikiano giminaite prisistačiusiai Rimai skundai – ne naujiena. Ji mano, kad autorius yra vienas.
Pasak moters, šalia gyvenančiam kaimynui neįtinka ne tik vištos. Rytais jis nepakenčia troleibusų triukšmo ir išpuola į gatvę stabdyti miesto transporto. Šalia esančios klinikos klientai pasistato automobilius – vėl jam negerai.
Kiek tame tiesos, sunku pasakyti. O ar tikrai narvuose apie šimtą paukščių, kaip pasakojo kaimynai? Rima išsisuko nuo atsakymo: „Ai, nežinau, reikia Ašoto klausti.“ Tarsi ji pati kasdien po kiemą nevaikščiotų.
Nors Rima pažadėjo perduoti prašymą, vištų ir ančių šeimininkas Ašotas taip ir nepaskambino.
Pati Rima tvirtino, kad kaimynai gali skųstis kiek tik nori, – esą yra leidimas laikyti naminius paukščius. Tikrino specialistai, kokiomis sąlygomis jie laikomi, į jų pastabas atsižvelgta.
„Štai vištos dabar deda kiaušinius, tai ir kudakuoja. O kai moteris gimdo, kaip rėkia?“ – netikėtą palyginimą pateikė Žvėryno gyventoja. Mat kaimynams nepatinka ne tik smarvė, bet ir kudakavimas.
Nepuola apdalinti baudomis
Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininko pavaduotojas Skirmantas Miškinis patvirtino, jog A.Barikianas buvo nubaustas administracine nuobauda už tai, kad netinkamai laikė naminius paukščius. Jis buvo įpareigotas pagerinti naminių paukščių laikymo sąlygas.
Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius yra gavęs ne vieną skundą dėl iš paukštyno sklindančios smarvės, tačiau visi jie perduoti kitoms tarnyboms.
O tikrintojai iš savivaldybės paukščių augintojo nė karto nebaudė.
A.Barikianui nė karto net pirštu nepagrūmojo ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai. Šio centro atstovė Lina Grinytė-Jauniškienė patvirtino: taip, jie tiria gyventojų skundus dėl aplinkos veiksnių, keliančių poveikį sveikatai, tarp jų ir dėl kvapų.
Tačiau dėl Kęstučio gatvėje laikomų paukščių skundų esą nėra gavę.
Kaip, juk savivaldybė gyventojų skundus persiuntė ir šiam centrui? Kur jie prapuolė? L.Grinytė-Jauniškienė net negalėjo pasakyti, kiek apskritai gaunama skundų dėl auginamų paukščių skleidžiamos smarvės.
„Mūsų kaupiama informacija apima skundus dėl kvapų apskritai“, – aiškino centro atstovė.
VMVT per metus gauna iki 10 skundų dėl naminių paukščių auginimo Vilniuje.
„Jei tiriant skundus naminių paukščių laikymo sąlygos atitinka Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimus, tokiose vietose naminius paukščius laikyti galima“, – toks S.Miškinio atsakymas, aišku, nuliūdins Kęstučio gatvės gyventojus.
Užtenka vos vieno parašo
Anot S.Miškinio, Vilniuje nėra draudimo laikyti naminius paukščius, tarp jų ir vištas.
Kiekvieno miesto ar rajono savivaldybės administracija įsakymu patvirtina gyvūnų laikymo taisykles ir kontroliuoja, kaip jos vykdomos.
Kiekviename mieste jos šiek tiek skiriasi. Vilniečiai, pageidaujantys laikyti bet kokį ūkinės paskirties gyvulį, turi gauti tik seniūnijos leidimą.
Šie gyvuliai gali būti laikomi tik uždaroje nuosavoje savininko erdvėje.
Jeigu name gyvena kelios šeimos, ūkininku siekiantis tapti vilnietis privalo gauti tų šeimų pilnamečių narių sutikimą. Jeigu namas priklauso tik vienai šeimai, kaimynų sutikimo nereikia.
Ypač dažnai žmonės skundžiasi dėl auginamų vištų. Skundai rašomi ir dėl balandžių, bičių.
Tačiau veterinarai rūpinasi gyvūnų gerove, kad jie nebūtų kankinami ir būtų laikomi pagal visus reikalavimus. O kitoms tarnyboms į sklindančią smarvę nusispjauti.
