Slėptis nuo karščių – į aristokratišką dvarų pavėsį

Vėjūnė Inytė, LR korespondentė
Dvarų tradicijas puoselėjantys kauniečiai negaili investuoti į vieną tradicinį jų elementą – pergoles. Nuo vasaros karščių malonu slėptis medinėse pavėsinėse. Jų projektuoti nesibodi garsūs architektai.
M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)
Kauniečiai, branginantys senųjų dvarų istoriją, atkuria ir jų architektūrines detales.
Vienos jų – pergolės – sodų ir parkų pavėsinės su ažūriniais stogais, stulpais, apželdinamos rožėmis, vynuogėmis ar kitokiais augalais.
Tokios pergolės neseniai įrengtos Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sode bei pakaunėje esančiame Babtyno-Žemaitkiemio dvare. Abiejų pergolių projektų autoriai – žinomi architektai, kurių kūriniais dabar mėgaujasi kauniečiai.
Medines detales supleškino
VDU Kauno botanikos sodo lankytojai pastebi vis gražėjančią jo aplinką bei pastatus. Šią vasarą visi atrado naują erdvę – parke atkurtą pergolę, kurioje vyksta įvairūs renginiai.
Botanikos sodo atstovė Indrė Sekevičienė pasakojo, kad pergolė sode buvo pastatyta dar 1923–1930 metais. Jos projekto autorius buvo tuomet garsus vokietis architektas Karolis Rauthas.
Jis tarpukariu sukūrė viso buvusio dvaro parko pritaikymo Botanikos sodui projektą.
Pergolė sodą puošė iki Antrojo pasaulinio karo.
Išlikusiomis žiniomis, karo metais medinės pergolės detalės buvo sukūrentos.
„Sovietmečiu kur kas mažesnė pergolė buvo pastatyta iš baltų silikatinių plytų. Gražinant sodą neseniai ji buvo atstatyta vadovaujantis išlikusiais istoriniais dokumentais“, – pasakojo I.Sekevičienė.
Pavėsinėje sklinda poezija
Pergolės atstatymo darbai sode prasidėjo 2016 metais. Jos autorius architektas Rimas Vieštautas atkūrė visą medinės ažūrinės pavėsinės grožį. Piečiausioje jos dalyje, iš kur atsiveria gražiausias vaizdas į sodą, įrengta apžvalgos aikštelė.
Pergolė supa didžiausią Lietuvoje rožyną. Šį pavasarį vasaros pavėsinė pradėta apželdinti raganėmis.
„Lankytojai iš karto pamėgo pergolę. Vasarą joje galima ne tik grožėtis augalais, kvėpuoti jų aromatu. Čia jau vyko ir poezijos skaitymai, fotografijos paroda“, – pasakojo sodo atstovė.
Buvo mūrinė pergolė
Pergolę, kaip tradicinį dvarų parkų architektūros elementą, pasistatė ir Babtyno-Žemaitkiemio dvaro šeimininkas Mindaugas Šventoraitis.
Vyras pasakojo, kad tarpukariu plytinė pergolė vedė iš dvaro link Nevėžio upės. Tačiau ši pavėsinė neišliko.
2000 metais dvare verslininkas pradėjo auginti vynuogyną. Vynuogės raizgėsi aplink medinę pergolę. Tačiau dvaro šeimininkas baiminosi, kad žiemomis ji neatlaikys sniego krūvio. Todėl nusprendė įrengti kur kas didesnę ir stipresnę vasaros pavėsinę.
Architekto darbą įvertino
Naująją pergolę 2015 metais suprojektavo garsus architektas Linas Tuleikis.
2016 metų Kauno architektų parodoje projektas buvo įvertintas už nuolatinį veržimąsi aukštyn. M.Šventoraitis pasakojo, kad pergolę iš karto pamėgo svečiai. Medinis statinys daugiafunkcis – nuo ant jo augančių šakų galima paskanauti vynuogių, pasislėpti nuo saulės, pasėdėti prie stalų ar nusifotografuoti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.