Parodos ekspozicija išsidėsčiusi keturiose erdvėse, kurių bendras plotas – per 250 kv. Pasak rengėjų, savo paroda jiems pavyko atsakyti į klausimą, koks „art deco“ buvo Kaune. Norintiems pamatyti ir charakteringus „art deco“ stiliaus Kauno pastatus, kiekvieną pavakarę rengiama speciali ekskursija.
Nuo įėjimo pasukus į dešinę pusę galima atrasti edukacines erdves – stendus su žymiausias Kauno tarpukario modernizmo pastatais, bei jų stilistikos aprašymais, o taip pat projekcijose palyginti Kauno ir Europos aukso amžių.
Kitose parodos salėse rodoma tai, ką Kaune sukūrė mūsų senelių ir prosenelių kartos – autentiški baldai, tekstilė, šviestuvai, keramika, įvairios buities ir grožio detalės, stilingi radijo aparatai ir gramofonai, grafinio dizaino pavyzdžiai, plakatai iš kauniečių kolekcininkų fondų. Pirmosios Respublikos damų aksesuarus parodai „Kaunas. Art Deco. Nostalgija & Spindesys” paskolino Kauno miesto muziejus.
Spalvomis žaižaruoja kilimai
Pasak parodos kuratorė Lauros Bohne, vienas iš dažniausiai sulaukiamų klausimų – ar ir parodoje eksponuojami kilimai yra beveik šimto metų amžiaus? Kaip jiems pavyko išsaugoti spalvas?
O juk ir tarpukaryje Rytai buvo madingi - ne vienuose Kauno aukštuomenės namuose galima buvo rasti ne tik korėjietišką pagalvėlę, kinietišką vazą ,ar per bohemos vakarėlius vilkimą japoniškais kimono. Stilius, vėliau pavadinto art deco vardu, pradžia net Paryžiuje buvo neįsivaizduojami be rytietiškų Leono Baksto spalvų išsiskleidimo Diagilevo „Rusų sezonų“ („Ballets Russes“) baleto pastatymuose. Spalvingumas ir „art deco“ mados nuo tol – tiesiog neatskiriamos. Parodoje matome, kaip spalvomis pražysta įpakavimai, grafika, tekstilė.
Išskirtinėmis spalvomis spindi vienos Kauno kolekcionierės peršiskas kilimas iš Centrinio Irano, Arako regiono, kuris yra ant kelio iš Europos, Turkijos link Isfahano. Šis kilimas buvo rištas apie 1935 metus mažame miestelyje, vardu Visas (Viss). Kilimo raštai yra geometriniai, pakartojantys klajoklių raštų ritmiką. Šio reto kilimo vilna ir organiniai dažai yra tokios aukštos kokybės, kad jų derinyje spalvos labai ilgai nepraranda ryškumo. Jau greitai Kaune jomis žavėsimės šimtą metų!
„Labai nudžiugino, kad Kaune išryškėjo žmonės, ne popieriuje mylintys Kauno stilių. Manau, kad kartu įrodėme – mes, patys kauniečiai norime, kad mūsų senelių kartos pasiekimai būtų įvertinti. Kad jie taptų apdovanoti ne tik Europos dizaino miesto, bet ir UNESCO Pasaulio paveldo titulu. Siekiu, kad lankytojai suprastų, kokį grožį sukūrė ir mums paliko Pirmosios Respublikos karta. Ir kad, tai pamatę, paliktume Lapėnų namus su trupučiu nušvitusio grožio - savo viduje“, - pabrėžia parodos kuratorė Laura Bohne.
Baldai, atrasti kauniečių namuose ir prie konteinerio
Vienas iš šios parodos simbolių – fotelis, prieš kelis metus rastas Kaune... šalia vieno iš šiukšlių konteinerių Dainavos mikrorajone. Pasak kuratoriaus Dainiaus Lanausko, teko visiškai iš naujo atkurti baldo gobeleną, o jo nugarėlėje išryškėjo 3-to dešimtmečio intarsijos elementas su liaudišku motyvu. Baldas puoštas juodojo ąžuolo rankenomis ir Karelijos beržo faneruote. Ekspertai neleido suabejoti – greičiausiai jis yra iš pačio garsiausio Pirmosios Respublikos baldininko, dabartiniais žodžiais tariant – dizainerio – Jono Prapuolenio studijos.
Tai ne vienintelis parodos eksponatas, susijęs su tarpukario baldininkystės korifėjumi Jonu Prapuoleniu. Eksponuojama iš pažiūros kukli, tačiau istorinę vertę turinti kėdutė mėlynu apmušalu. Marijampolės žemesniosios žemės ūkio mokyklos Kvietiškių dvare direktorius Domas Aleksandravičius prieš pat okupaciją užsakė pagaminti kėdes, tačiau 1940 m. „draugai iš Rytų“ darbus pabaigti sutrukdė. Senojo agronomo būta atkaklaus – jau 1955 m. Kapsuke pastačius naujus mokyklos rūmus, direktorius pagal seną pažintį vėl pas Prapuolenį užsakė tokias pačias kėdutes. Įdomu, kad tokias pat kėdutes nuo 1939 m. galima rasti buvusiuose Prekybos, pramonės ir amatų rūmuose Donelaičio gatvėje, Kaune.
Įrašai pieštuku – istorijos liudininkai
Iš Perkūno alėjos į parodą „Kaunas. Art Deco. Nostalgija & Spindesys” atkeliavo „aukso amžiaus“ Kauną idealiai atspindintis baldas – bufetas. Pasak kuratoriaus Lanausko, įrenginėjant ekspoziciją stalčiaus viduje pavyko rasti užrašą pieštuku – „Micutienei“...Ši detalė neleido suabejoti – Pirmosios Respublikos laikais baldu naudojosi Domo Micutos (1895 – 1992) šeima. Gimęs Kybartų valsčiuje, vienas iš pirmųjų Aukštųjų Kursų studentų, vėliau studijavo politinę ekonomiją Berlyne ir Friburge. Kelis metus prabuvęs finansų ministro patarėju - net trylika metų, iki pat sovietinės okupacijos, Micuta vadovavo Pirmosios Lietuvos respublikos Centraliniam (taip tada rašyta) statistikos biurui.
Ne visi parodoje rodomi eksponatai yra iš Lietuvos. Parodoje rodomas vienam tarpukario opozicijos veikėjui priklausęs komplektas buvo pažymėtas įrašais tikrai ne lietuvių kalba. Pabendravus su parodos lankytojais, kolekcionieriais buvo įsitikinta – užrašai padaryti senąja vokiečių kalba – ko tik nesižinosi bendraudamas su Europos kalbų ir stiliaus žinovais.
„Pirmosios Respublikos grožį sukūrė mūsų senelių kartos entuziazmas. Prie mūsų parodos nepaprastai prisidėjo entuziazmas šiuolaikinių kauniečių – tų, kurie domisi miesto istorija ir estetika, kurie kolekcionuoja ir išsaugo, kurie kuria modernizmo įkvėptą šiuolaikinį meną. Kuratoriui nepaprastai įdomu bendrauti parodos metu, išklausyti naujų lankytojų istorijų, tai sukelia daug minčių apie ateities galimybes“, - sakė „Kaunas. Art Deco. Nostalgija & Spindesys ” kuratorius Dainius Lanauskas.
Paroda „Kaunas. Art Deco. Nostalgija & Spindesys” veiks iki spalio 30 d., pirmadienio visomis savaitės dienomis nuo 11 iki 19 val. Kaune, Kęstučio g. 38. Įėjimas į parodą nemokamas.
Parodos mecenatas – Kauno Pramonės ir prekybos rūmai, ją remia Lietuvos kultūros taryba ir Kauno miesto savivaldybės programa „Iniciatyvos Kaunui“.Parodoje „Kaunas. Art Deco. Nostalgija & Spindesys” – įdomūs atradimai ir atskleistos paslaptys