Vandens kelis kartus per mėnesį atveža bendrovės „Vilniaus vandenys“ sunkvežimis. Taip Gariūnų gatvėje kelios dešimtys vilniečių gyvens mažiausiai iki 2020 metų.
„Vilniaus vandenų“ komunikacijos koordinatorė Raimonda Strazdauskaitė aiškino, kad šiuo metu vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtrą įmonė vykdo pagal strateginį veiklos ir plėtros 2017–2020 m. planą.
Jame Gariūnų gatvės pavadinimo nėra.
Todėl nėra aišku, kiek kainuotų nutiesti bent puskilometrį vandentiekio vamzdynų. Artimiausiu metu vandentiekio tinklai bus tiesiami Šnipiškių, Naujosios Vilnios, Naujininkų, Antakalnio ir Rasų seniūnijose, sodininkų bendrijose „Aušra“ ir „Dailė“.
Gariūnų gatvėje gyvenantis Romualdas pasakojo, kad keli kaimynai yra įsirengę vandens gręžinius. Maždaug 150 metrų gylio gręžiniui įrengti reikia didžiulių pinigų, mat namai yra ant aukšto kalno.
Be to, vandens gręžinius įrengiančios įmonės suteikia tik penkerių metų garantiją, todėl juos turi toli gražu ne visi.
„Gerai, kad šiemet vasara buvo lietinga, tad vandens daržams laistyti užteko. Varviname vandenį nuo stogų, kiekvieną lietvamzdį kibirais apstatę“, – pasakojo Gariūnų gatvės senbuvis Jonas. Lietaus vandeniu gyventojai įpratę ir praustis.
Nors Gariūnų gatvė yra vaizdingoje ir patogioje vietoje, dėl šios problemos joje mažai statybų. Per dešimtmetį iškilo tik du nauji namai, o visi kiti – senos medinės trobos.
„Vilniaus vandenys“ Vilniuje centralizuotą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugą teikia apie 90 procentų gyventojų.
Dalis gyventojų, neprisijungusių prie centralizuoto vandentiekio, naudojasi nuosavais gręžiniais arba vandenį semia iš šulinių. Į Gariūnų gatvę vandenvežiais atvežamas vanduo – reta išimtis. Taip gyventojai vandeniu aprūpinami nuo sovietmečio.
Jonas prisiminė, kad anksčiau pakeliui link Gariūnų turgavietės buvo šulinys, tačiau tiesiant žvyrkelį jis buvo užverstas.
Artėjant žiemai Gariūnų gatvės gyventojai vieną didelę vandens talpyklą įneša į šiltesnę patalpą, kad sriubos ar arbatos nereikėtų virti atskėlus ledo gabalą. („Sostinė“)
