14 kv. metrų ploto namelis šalia Vievio – tokį pasistatė vilniečių pora

Architektės Emos Butrimavičiūtės (32 m.) pasakų namelis – vos 14 kv. metrų ploto, tačiau jame telpa viskas, ko reikia dviejų žmonių poilsiui.

Mintis suprojektuoti nykštukinį namelį jai kilo keliaujant.

„Gera pabėgti nuo miesto tempo ir atvykus čia atsipalaiduoti, tiesiog nieko neveikti“, – neslėpė Ema.

Lankydamasi svetur ji visada stengiasi apsistoti neįprastose vietose. Pavyzdžiui, Malaizijoje Ema gyveno panašaus dydžio stikliniame namelyje džiunglėse.

„Tokia patirtis man daug įdomesnė už nakvynes viešbučiuose“, – sakė architektė.

Susidomėjusi pasaulyje sparčiai plintančiu „tiny living“ judėjimu, kai atsisakę daugybės nereikalingų daiktų ir vartotojiškumo žmonės kraustosi gyventi į mažyčius namus, Ema nutarė panašią idėją įgyvendinti ir tėvynėje. Ji pasiryžo iššūkiui patogiai sutalpinti visus poilsiui reikalingus daiktus kuo mažesnėje erdvėje.

Namelio, kurį vadina „Etno Hut“,  projektą mergina parengė dar prieš 5 metus, o iš stalčiaus brėžiniai buvo ištraukti tik tada, kai rado savo statiniui tinkamą vietą – 50 arų sklypą Vievio apylinkėse. Nedidelio būsto konstrukcijai buvo panaudotos tvirtos medžio drožlių plokštės. Jos susideda iš trijų sluoksnių „sumuštinio“ – dviejų tvirtų sluoksnių ir izoliacinio sluoksnio per vidurį (SIP).

Iš šiaurinės pusės jos namuką visiškai užstoja medžiai, o pietinėje pusėje, kur atsiveria įstabus kraštovaizdis, visada šviečia saulė.

Ema tikino, kad ir vienai nakvoti namelyje nėra baugu, mat už medžių netoliese gyvena kaimynai, o prašalaičiai čia neužklysta.

Vis dėlto jaukiausia namelyje dviese. Nors architektės širdies draugui labiau patinka miestas, ir jis trobelėje atranda ramybę.

„Čia yra visi patogumai ir jokių ūkio darbų, tad galima ramiai mėgautis vienas kito draugija“, – šypsosi Ema.

Porai smagu čia ne tik šiltuoju metu, bet ir žiemą – apsnigtos medžių viršūnės ir spragsinčios kūrenamos malkos sukuria itin romantišką nuotaiką.

Plokščiastogė medinė trobelė atrodo išties moderniai, o štai viduje – lietuviška aura.

„Norėjosi pridėti tautinių dekoro elementų, sukurti savitą etnografinį namų charakterį“, – sakė vilnietė.

Autentiško lovos užtiesalo ji specialiai važiavo pirkti iš senolės, gyvenančios kaime Kelmės rajone. Ant sienos kabo iš medžio drožta verpstė, kurią atsivežė iš savo tėčio namų, šalia pakabintas ir jo pieštas Žalgirio mūšio fragmentas.

Kūrinių kolekciją papildė ir pačios architektės rankų darbas – kryžiuku išsiuvinėtas vieno Lietuvos etnografinio regiono raštas.

Ateityje architektė planuoja 50 arų sklypą apjuosti tvora, pastatyti pirtį, įrengti natūralų baseiną.

„Taip pat norėčiau įrengti dviviečius, keturviečius ir šešiaviečius skirtingų modelių, bet tokios pat architektūros namelius, juos bandyčiau išnuomoti“, – ateities planais pasidalijo vilnietė.