Penkiasdešimtmečių pora turėjo tikslą kuo pigiau įsirengti namo interjerą ir apsisprendė tai padaryti patys. Raimonda yra istorikė, o jos vyras – šildymo ir vėdinimo sistemų specialistas.
Raimonda nuo ankstyvos jaunystės juto poreikį šiek tiek pakeisti įprastus daiktus. Vienus troško papuošti karūnomis, kitus sugalvodavo neįprastai nuspalvinti. Draugės sakydavo ir iki šiol tebetvirtina, kad jos išradingumas beribis: ant virtuvės sienos gali atsidurti motociklo markės pavadinimas, o ant stalo – kibiro dydžio raudonas virdulys. Toks gražus, kad akių neatitrauksi, bet ir vandens viena ranka neįsipilsi.
Lėmė fantazija ir pinigų stygius
„Paveldėjau sklypą Vilniaus rajone, dalį žemės pardavėme. Gautų pinigų užteko rąstinio namo karkasui suręsti. Vidų nutarėme įsirengti patys. Įsikraustėme į neįrengtą būstą vos ne ant smėlio ir cemento – net grindų neturėjome“, – juokdamasi prisipažino Raimonda.
Nė vienas iš šeimos narių nebuvo statęs arba įrenginėjęs namų, bet žinojo, kad samdyti specialistus pinigų neužteks. Tačiau Raimonda visą gyvenimą kolekcionavo interjerų žurnalus. Draugams niekada nereikėjo sukti galvos, ką jai parvežti dovanų iš užsienio.
Kai pora nutardavo, kad būtinai reikia kokio rakando, Raimonda kaip mat sugalvodavo, kaip išsiversti perkant kuo mažiau naujų daiktų. Arba iš seno padaryti naują.
Senelio raižiniai papuošė švedų baldus
Moteris pasakojo, kad jos žemaitis senelis Juozas Lukauskas buvo garsus liaudies meistras nuo Kretingos.
„Mano bočelis (taip anūkė kreipdavosi į žemaitį senelį) yra padaręs bažnyčiai klauptus. O aš aptikau jo išdrožtą lovūgalį, perdažiau juodai ir priklijavau prie dvimetrinio švedų gaminto veidrodžio.
Stiklas buvo įrėmintas platoku medžio apvadu. Veidrodis tapo karūnuotas. Net mano draugai kartais paklausia, kokiame antikvariate jį pirkau“, – pasakojo Raimonda.
Derinti įvairias faktūras moteris tikrai mėgsta, o dar labiau jai patinka sudurstyti skirtingos paskirties daiktų detales ir pritaikyti juos ne pagal paskirtį. Koridoriuje kabantį sieninį laikrodį ji įrėmino stačiakampyje, kuris neturi jokios paskirties, tačiau optiškai ištempia į viršų lubas.
Taip mėgsta žaisti mergaitės ar net suaugusios damos, kai po ranka pasitaiko rėmai be paveikslo, o jos paima juos į rankas ir vaikštinėja po kambarį tarsi pačios būtų įrėmintas kūrinys. Rėmai laikrodžiui prasideda prie grindų ir tęsiasi iki palubės, o rėmo plotis – vos pusmetris. Siaurojo rėmo įspūdį dar labiau sustiprina ant grindų tame pačiame rėme pastatyta itin siaura kėdė aukštoka atkalte.
Mažos gudrybės, kaip padidinti erdvę
Didžiausias svetainės privalumas – kad per keturis didžiulius kvadratinius langus matai apsnigtą pievą ir kieme susodintas pušis. Erdvė atrodo tiesiog begalinė ir net imi abejoti, ar kambaryje tikrai yra sienos.
„Pakelkite akis aukštyn! – gudriai šypteli Raimonda. – Palubėje virš langų ant sienų priklijuoti veidrodžiai. Jie atspindi dangaus šviesą ir kambarys tampa tarsi be ribų. O labai siauros knygų lentynos iki pat lubų primena kolonas ir sudaro įspūdį, kad patalpa yra aukšta. O iš tiesų mūsų svetainė – standartinio aukščio“.
Baldai surankioti iš įvairių laikotarpių, skirtingų gamintojų, bet įvairumas neerzina, nes gerai suderintos spalvos.
Septynerius metus pora įrenginėjo pirmąjį 100 kvadratinių metrų ploto aukštą. Jame yra svetainė, būsimoji biblioteka, miegamasis ir vonios kambarys. Virtuvę nuo svetainės jie atskyrė raudonų plytų sienele.
Tamsa paslaptinga ir sukuria gelmę
Kai pasiteiravome, kodėl svetainėje tiek daug juodos spalvos, Raimonda išdėstė savo teoriją.
„Jeigu tamsios būtų lubos, jos spaustų ir slėgtų, bet jeigu tamsi tik viena siena, žiūrinčiajam ji atveria gelmę. Tamsuma yra prabangesnė“, – šyptelėjo interjero autorė.
Moteris papasakojo, kad nugrandė senos komodos dažus, ištraukė du viršutinius stalčius, paliko atvirą erdvę ir visas medinio smarkiai nudėvėto baldo sieneles perdažė juoda spalva.
Pati dažė ir medines siaurų lentelių lubas: daugybę kartų, kol atspalvis ėmė priminti baltai gelsvo pieno putą.
Virš juodo šaldytuvo – auksinė šypsena
Iš svetainės pusės ant sienos pakabino televizorių, o virtuvėje apmūrijo šaldytuvą ir nudažė jį juodai, kad ne iš karto kristų į akis. Į kurį daiktą pažvelgtum, negali atspėti, kas jo gamintojas, nes beveik viską, kas yra namuose, Raimonda yra perdirbusi savaip.
Nuo palubės į šeimininkę žvelgia juodas, bet paauksintas veidas. Jo švytėjimas atrodo šiek tiek šelmiškas.
„Tai mano senelio medžio drožinys, kurį perdažiau pagal savo skonį. Į virtuvę man visada smagu eiti, kai šiltos senelio akys į mane žiūri“, – sako Raimonda.
Turintiems pinigų ji nepataria patiems įrenginėti namo, bet ir nebūtinai siūlo samdyti specialistus.
„Kai išgirdome, kad už kelių kvadratinių metrų išklojimą trinkelėmis meistras už darbą prašo 800 eurų, viens du išmokome jas kloti patys!“ – nusikvatojo išradinga moteris.
