Žinomos statybų bendrovės vadovas Slavomir Volkov šį namą pastatė norėdamas įrodyti, jog energiškai efektyvūs pastatai – tai ne tik visai neišraiškingos architektūros „dėžutės“ mažais langais. Priešingai, architekto Vytauto Avietyno suprojektuotame 200 kv. metrų L formos name visi langai yra vitrininiai. Pastate sutilpo virtuvė ir svetainė, trys miegamieji, darbo kambarys, pirtelė ir techninės patalpos su skalbykla.
L. Garbačausko nuotr.
Ypač svarbu – gerai parengtas projektas
„Kita gera žinia ta, kad energijos beveik nenaudojančio namo statybos sąnaudos pernelyg neišsipučia, – pabrėžė S.Volkov. – Svarbu surinkti kompetentingą projektuotojų, inžinierių ir statybininkų komandą, investuoti į kokybišką projektą, tinkamas šiltinimo ir apdailos medžiagas ir reikalauti kokybiškai atlikti statybos darbus.“
S.Volkov pats ne kartą susidūrė su tuo, kad jei projektas parengtas prastai, jei jam trūksta informatyvumo, tai gali gerokai padidinti išlaidas. Klaidos brangiai kainuoja.
L. Garbačausko nuotr.
Šiame objekte ne mažiau nei sandarumas ar šilumos perdavimo koeficientai svarbios buvo ir ekologiškos statybinės medžiagos. Laikančiosioms sienoms panaudotos keraminės plytos, sienos nutinkuotos tradiciniu kalkiniu tinku.
Namas apšiltintas kieta mineraline vata, apdailai panaudota mediena. Vieno aukšto pastate – interjere ir eksterjere – vyraujančios medžiagos – medis, betonas, stiklas.
Energija apsirūpina iš aplinkos
Energija šis namas apsirūpina iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Ant stogo sumontuota saulės elektrinė, kurios galia siekia 10 tūkst. kW per metus.
Pagaminamos elektros energijos namo gyventojams visiškai pakanka (saulės elektrinės pagaminta energija naudojama ir baseino vandeniui šildyti), dalį vasarą sukauptos energijos saugo elektros tinklų bendrovė, žiemą sukaupta elektros energija susigrąžinama už simbolinį mokestį.
L. Garbačausko nuotr.
Karštam vandeniui ruošti naudojami saulės kolektoriai. Dar viena gana nauja name įdiegta technologija – šilumos siurblys su vertikaliais gręžiniais į žemę, žiemą šildantis namą, o vasarą vėsinantis. Įdomu, jog pašildytas arba atvėsintas oras į kambarius atkeliauja iš lubų, o ne pučiamas sieninio kondicionieriaus, kaip įprasta.
Interjere – daug betono ir mažai triukšmo
Kone įdomiausias interjero sprendimas – interjero autoriaus, architekto Andriaus Vekeroto iš studijos „Archtik“ pasiūlyta išlieti betono spinta, kurios durelės pagamintos iš juodos spalvos veidrodinio stiklo, ir židinys.
Šis baldas atlieka kelias funkcijas: naudojamas kaip drabužinė, pertvara svetainėje ir vieta televizoriui pakabinti. Iš betono pagamintas ir virtuvės salos stalviršis. Grindys išklotos ąžuolinėmis lentomis. Virtuvės ir svetainės grindyse panaudoti betono intarpai.
L. Garbačausko nuotr.
Atsipirkti turėtų per 20 metų
A++ energinio naudingumo klasė bus privaloma visiems nuo 2021-ųjų statomiems namams.
S.Volkov apskaičiavo, kad pastatyti energiškai efektyvų namą kainavo vos 5 proc. daugiau, nei lygiai tokį pat būtų pastatęs šiuo metu reikalaujamos A+ klasės.
Skaičiuojama, jog A++ klasės namas turėtų atsipirkti per 20 metų. Tai būtų sunkiai įmanoma dar labiau griežtinant energinio naudingumo reikalavimus.
Per metus 200 kv. metrų namo išlaikymas jo šeimininkams atsiėjo 1000 eurų (Į šią kainą įeina visi komunaliniai mokesčiai, vanduo, atliekų išvežimas, internetas).
Šiuo metu Lietuvoje registruoti devyni A++ energinio naudingumo klasės pastatai.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
