Kone 100 kv. metrų jų būsto interjerą sukūrė charizmatiškoji Kauno architektė Edita Stankevičiūtė-Righetto, kurią šeima išsirinko per rekomendacijas.
Bet kaip netinka
Architekto Gintauto Natkevičiaus suprojektuotas kvartalas yra paveldo zonoje, tad nekilnojamojo turto plėtotojai pasistengė, kad 5 hektarų teritorijoje esančių kareivinių fasadai išlaikytų autentišką plytų dekorą, palangių puošybą, buvo išsaugoti ne tik išorinės apdailos elementai, bet ir arkos, aukštos lubos, dideli langai, platūs įėjimai į būstus. Todėl nestebina, kad ir dauguma naujakurių čia įsigytus būstus įsirengia ypatingai.
„Tai žinoma, kad iššūkių ten turėjome“, – neslėpė E.Stankevičiūtė-Righetto, nes meniškos prigimties kūrėjai prieveiksmis „bet kaip“ netinka. Pirmiausia ji įsivertina aplinkos kontekstą – kur, ir tik tada – koks bus interjeras.
Tiesa, iš pradžių teko pertvarkyti kone visą patalpų planą, nes erdvės buvo nepatogiai suprojektuotos, virtuvės įvadai prie pat įėjimo, netinkamas laiptų aukštis bei jų išdėstymas. Teko juos griauti, didinti langą. Antrajame būsto aukšte apskritai buvo viskas perstumdyta. Ir tik sutvarkiusi namų formą, Edita ėmėsi dėlioti jų turinį.
Įkvėpė imperatorius
Šančių kareivinėse iki šiol gyva Napoleono Bonaparte’o legenda – manoma, kad XIX amžiuje, stebėjęs Prancūzijos kariuomenės persikėlimą per Nemuną, Prancūzijos imperatorius grožėjosi nuo Jiesios piliakalnio atsiveriančia Nemuno ir Žemųjų Šančių panorama. Būtent tai įkvėpė kūrėją interjere pabrėžti prancūzišką dvasią – rinktis modernų, tačiau būtent tokį, koks vyravo Prancūzijoje garsiojo karvedžio šlovės laikais, stilių.
„Stengiausi perteikti art nouveau stiliaus lengvumą, skaidrumą ir jam būdingą tiesmukumą, – pasakojo kaunietė. – Todėl paviršiams naudojau didelių gabaritų – metro ploto ir trijų aukščio balto „Calacatta“ marmuro plyteles, prancūziškus tapetus su Afrikos peizažu, dekoratyviniam apšvietimui parinkau modernius, tačiau art nouveau stilių primenančius šviestuvus.“
Gyvenamaisiais namais virtusių buvusių kareivinių fasadai raudonuoja molio plytomis, tad su šia spalva Edita būsto viduje buvo atsargi, kad nepadaugintų. Tiesa, artimos raudonai oranžinės akcentų vis dėlto interjere atsirado – sofa, šeimininkų lovos užvalkalai.
„Moderniai atrodo virtuvė bei televizoriui skirta vieta – jos pagamintos iš marmuro plytelių. Patogu, kad namuose yra daug nematomų talpyklų, – baras, spinta buitinei technikai, batams skirta spinta įkurdinta miegamajame“, – įdomesnius sprendimus vardijo architektė.
Ji ypač patenkinta naujai suprojektuotų laiptų kompozicija, kuri lyg povo uodega išsiskleidžia svetainės erdvėje.
Visi šio interjero puošybos elementai atkeliavo iš skirtingų pasaulio šalių: sofa – iš Italijos, šviestuvai – iš Vokietijos, tapetai – iš Prancūzijos, staliukai iš Belgijos, santechnika – iš Italijos. Iš Danijos atvežti tikro marmuro vonios aksesuarai ir užuolaidos, tikras šilkas – iš Kinijos, kilimai – iš Indijos.
Editos kurtuose interjeruose daug dėmesio skiriama aksesuarams. „Bosa Sisters“ itališko porceliano šedevrai – 24 karatų auksu dekoruotos vazos, – mostelėjo ranka grožybių link, – šios vazos simbolizuoja moterų vienybę ir tinkamos tik švariose, harmoninguose erdvėse.“
Brėžinių nekeičia
Sakoma, kad vadinamieji švarūs interjerai, tie, kuriuose nematyti sunkaus apdailininkų darbo, iš tiesų yra sudėtingiausiai įgyvendinami. Ar tikrai?
„Pripratę prie visko, – šypsojosi Tomas Žekevičius, kurio vadovaujama brigada architektės brėžinius iš virtualios erdvės perkėlė į realią. – Toks mūsų darbas. Dizaineriai kuria grožį, mes pildome jų užgaidas. Būna, nepavyksta, nes kai kurie kūrėjai projektus susikuria galvose, o ne brėžiniuose, o tada jau keblu tuos norus įvykdyti.
