„Tai žiauru“, – atsiduso vienas kryžiaus bendraturčių Dainius Kiseliovas.
Antradienį pastebėjęs, kad sunkvežimis iš Balsių veža kryžių, jis užkirto jam kelią, tačiau nieko nepešė.
Kad kryžiaus nukėlimas sukels vietos gyventojų protestą, savivaldybė ruošėsi. Todėl prieš prasidedant darbams prie kryžiaus išsirikiavo policijos ir Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnų pajėgos.
Savivaldybė anksčiau buvo įspėjusi nukelti kryžių iki Joninių, o kryžiaus statytojai įsitikinę, kad įstatymų nepažeidė.
Jie ne kartą mėgino įrodyti, kad kryžius – tik kilnojamas objektas, kuriam leidimo nereikia.
Kreipsis į prokuratūrą
Prisimindamas prieš kelias dienas vykusias ekspedicijos „Misija Sibiras“ išlydėtuves D.Kiseliovas minėjo, kad nusivežę kryžių lietuviai ketina jį pastatyti svetimoje valstybėje. O jam neleidžiama savoje.
Pasikonsultavęs su teisininkais D.Kiseliovas dėl savivaldybės veiksmų ketina kreiptis į prokuratūrą. Valdininkų veiksmuose jis įžvelgė vertybių gadinimo, savavaldžiavimo ir kitų nusikaltimų požymių.
Jis pasakojo, kad atvažiavęs nukelti kryžiaus kranas nebuvo galingas. Kranas nepajėgė pakelti kryžiaus kartu su gelžbetonine plokšte, tad darbininkai nupjovė varžtus, o plokštę paliko.
Atsirado nacių simbolių
Balandžio 28-ąją iškilęs kryžius Balsių gyventojus suskaldė į dvi stovyklas – vieni palaikė idėją, kiti ją kritikavo.
Todėl neseniai ant metalinio kryžiaus juodais dažais buvo nupiešta nacių simbolių, o ant akmens atsirado klausimas: „Legalu?!“
Į tai D.Kiseliovas atrėžė, kad Balsiuose pilna pagoniškų skulptūrų, bet niekam neužkliūva, ar jos pastatytos legaliai.
Tuo metu per pievą, kur dar prieš kelias dienas stovėjo kryžius, ėjusi Gintarė nepalaikė nei vienų, nei kitų: „Aš už taiką, noriu, kad gražiai gyventume.“
Siūlė pastatyti kitur
Savivaldybė nukelti kryžių pareikalavo birželio 5-ąją.
Kreipdamasis į Balsių bendruomenę Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža siūlė išmontuotą kryžių perstatyti pagal galiojančius teisės aktus.
Jis net prižadėjo, jog savivaldybė galėtų kompensuoti dalį išlaidų atlikdama kai kuriuos darbus, bet būtina, kad bendruomenė gautų Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą.
V.Pauža pasiūlė ir kitą galimybę – pastatyti kryžių fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančiame sklype.
Susirašinėjo su valdžia
Į tai D.Kiseliovas administracijos direktoriui Povilui Poderskiui atsakė, kad dar prieš metus meras Remigijus Šimašius pritarė iniciatyvai Balsiuose statyti katalikų bažnyčią. Šią idėją esą primena kryžius.
„Šiuo neteisėtu raštu kurstoma religinė neapykanta ir nesantaika tarp katalikų ir kitatikių, nes siūloma kryžių nugriauti arba perkelti, melagingai konstruojant jo nelegalumą, nors joks teismas nėra to nustatęs ir joks teisminis procesas, kiek man žinoma, nėra pradėtas“, – skunde rašė D.Kiseliovas.
Be to, savivaldybės Miesto plėtros departamento vyresnioji patarėja Rūta Matonienė tvirtinusi, kad laikino kilnojamo kryžiaus įrengimo projekto derinti nereikia.
Tiesa, kitame laiške ji įspėjo, kad Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisija yra svarsčiusi kryžių statymo klausimus ir buvo prieš šventųjų ir palaimintųjų pagerbimą ne bažnyčių teritorijoje.
Komisijos nuomone, miestas neturėtų užsiimti dievogarbos sklaida, tad pasiūlė nepritarti sakralinių liaudies paminklų įrengimui viešosiose erdvėse.
D.Kiseliovas savivaldybės paprašė iš anksto informuoti, kada kryžius trukdys planuojamoms statyboms, kad galėtų jį perkelti į kitą vietą.
Jis tikino, kad savivaldybė ir „Grinda“ kryžiaus nukėlimo darbus antradienį pradėjo apie tai neįspėjusi.
Prašė antstolio pagalbos
Kad kryžius yra laikinas kilnojamas objektas, nurodė jo autorius Rytas Jonas Belevičius.
D.Kiseliovas net paprašė antstolio Mindaugo Dabkaus įvertinti metalinio kilnojamo kryžiaus stovėjimo ir medžiagiškumo faktą. Antstolis konstatavo, kad kryžius pastatytas ant gelžbetoninės plokštės, kuri yra neįbetonuota.
Kryžius buvo pastatytas valstybinės žemės sklype.
Savivaldybės žiniomis, statytojai Nacionalinės žemės tarnybos leidimo nebuvo gavę.
