Čia susirinkusiųjų interesai įvairūs – architektai ir interjero dizaineriai semiasi įkvėpimo, parduotuvių savininkai ieško mielų smulkmenų savo produkcijos papildymui, dalyvaujančios įmonės siekia atrasti naujus prekybos kanalus ir investuoja dešimtis ar šimtus tūkstančių į stendo dizainą bandydami pritraukti tarptautinės spaudos dėmesį. Ekspozicijų centrą sudaro net septynios salės, kurias apeiti užtrunka net kelias dienas, tad iš visos matytos dizaino objektų gausos galima nuspėti artėjančias tendencijas.
Artėjant šaltajam sezonui teks praleisti daugiau laiko namuose, kurie daugeliui yra jų tvirtovė – atitinkanti gyvenimo būdą, stilių ir skonį. Tikrai nedaugelis gali vaikytis paskutinių interjero madų (tai labiau aktualu viešbučių ir restoranų tinklų dizaineriams, kur rinka ir didelis nusidėvėjimas reikalauja kas kelis metus atnaujinti interjerą), tačiau norintiems atsinaujinti, verta investuoti į tuos dalykus, kurie ilgiau išliks nepavaldūs laikui, nes pataikys į jau artėjančias tendencijas.
Madų vaikytis tikrai neverta, tačiau visuomet galima įnešti šiek tiek pokyčių, kurie net ir nesiimant didelių investicijų džiugins akį bent kurį laiką.
Tokiose interjero dizaino parodose kaip „Maison & Objet Paris“ galima nesudėtingai pastebėti tam tikrus nuoseklumus. Prieš porą metų atslinkusią sodrių ir tamsių spalvų madą po truputį pakeitė švelnus prancūziškus desertus primenantis koloritas. Nestigo saldainių parduotuves primenančių marmurinių, arkų motyvų dekoro elementų.
Toks interjeras nors ir skanus akiai, tačiau ne visada praktiškas, žmones šiek tiek išvargino. Kaip dažnai būdinga madai, persisotinusi tam tikrų kraštutinumų interjerų mada atsigręžia į klasikines vertybes – natūralias medžiagas, žemės tonų koloritą ir ekologiją. Tekste bus apžvelgiami pagrindiniai akcentai.
Smilgos ir džiovinti augalai
Prie sodrių spalvų sienų dažų ir gobelenų puikiai derėję egzotiniai žalialapiai augalai (monsterų, eukaliptų, palmių ir plačialapių fikusų triumfo metas) užleidžia sceną santūrioms smilgoms ir kitiems džiovintiems augalams – palmių lapams, protėjoms, dumplainiams. Sausų gėlių puokštės merkiamos į santūrias molines, matines ar šiek tiek glazūruotas vienspalves vazas. Jei džiovinti augalai akiai nemieli, augalų dekoro viršūnėje vis dar laikosi žalieji artišokai ir kreminių spalvų anturiai.
Bendrovės „Emko“ archyvo nuotr.
Pintinės ir pinti fragmentai
Džiovintų augalų tendencija skverbiasi ir į baldų bei šviestuvų kategoriją. Parodoje buvo gausu pintų pertvarų, pastatomų ir lubinių šviestuvų, kėdžių ir žurnalinių staliukų. Jei vis dar virtuvėje turite nekenčiamą dulkes renkantį pintą šviestuvą iš devyniasdešimtųjų, gera žinia yra ta, kad dabar pats laikas jį atnaujinti ir pamilti iš naujo arba parduoti internete kokiai naujakurių porai. Svetainės klasikinius žurnalų ir pledų dėklus keičia dar neseniai vonios kambariuose prisijaukinti pinti skalbinių krepšiai – šiek tiek mažesni nei skalbiniams, kuo įdomesnės faktūros, neutralios spalvos.
Ilgaamžiai baldai iš natūralių ir perdirbtų medžiagų
Akivaizdu, kad diskusijos apie amtosaugą daro įtaką interjero tendencijoms. Dizaineriams ir baldų gamybos įmonėms tenka atlaikyti nemažą spaudimą – dažnai kaltinami perprodukcijos ir neatsakingo vartojimo skatinimu, jie ieško aplinkai draugiškesnių sprendimų. Nors parodoje ir buvo galima išvysti keletą pavyzdžių iš perdirbto plastiko, vis dar pirmenybė teikiama ilgaamžėms natūralioms medžiagoms – medžio masyvui, odai, linui. Vietinei produkcijai taip pat skiriama vis daugiau dėmesio – domimasi ar įmonė veikia atsakingai, iš kur perka žaliavas, kaip transportuoja. Lietuviams mažai egzotiškos ir šiek tiek pabodusios lininės patalynės komplektai, staltiesės, užuolaidos bei rankšluosčiai okupavo beveik visą namų tekstilės salę. Lietuviško lino kokybe neabejojantys užsieniečiai drąsiai renkasi „stone-washed“ technologijos audinius, kurie nuostabiai dera su džiovintais augalais ir žemės spalvų prigesintais sienų tonais.
Bendrovės „Emko“ archyvo nuotr.
Blizgus aksomas užleidžia vietą matiniams gobelenams
Kelerius metus vyravusį prabanga tviskantį aksomą keičia matinis ir švelnus velvetas bei buklė tipo gobelenai. Minkštų baldų kolekcijose dominuoja nors ir ne itin praktiškos tačiau šviesios spalvos. Prancūzijos aukštosios mados namų „Chanel“ buklė kostiumėlių audinius primenantys gobelenai įneša jaukumo ir paprastumo. Šiek tiek pretenzingesnis stambaus velveto audinys nedrąsiai kombinuojamas su tradiciniais vilnos ir medvilnės audiniais dar laukia savo laiko sužibėti.
Bendrovės „Emko“ archyvo nuotr.
Gipsinių figūrų dekoras
Kaip atsvara naūralistiniams dekoro elementams matomas gipsinių figūrų atgimimas. „Ant bangos“ viskas nuo antikos laikų dievų biustų iki minimalistinių skulptūrėlių, romėniškas kolonas atkartojančių vazų. Visi šie gana sterilūs akcentai puikiai kontrastuoja su natūralių spalvų smilgomis ir suteikia interjerui išbaigtumo bei tvarkos pojūtį.
Bendrovės „Emko“ archyvo nuotr.
Neutralių tonų sienų dažai ir plytų oranžinės akcentai
Drabužių madoje vyraujančio „nude“ ir plytų (terakotos) oranžinis koloritas po truputį skverbiasi ir į namų aplinką. Prislopintų žemės spalvų, terakotos, rusvų, žalsvų, pilkšvų, smėlio atspalvių netrūko ir parodoje dalyvaujančių įmonių stenduose. Tačiau tai, kas tinka komercinėse parodose, nebūtinai turi būti tiesmukai pritaikoma ir privačiuose interjeruose. Jei šiuo metu esate sienų dažų pasirinkimo kryžkelėje, tikrai neprašausite pasirinkę lengvos tekstūros matinius ar šiek tiek praktiškesnius satininius smėlio spalvos sienų dažus. Tokia spalva tikrai nevargins akių, padės sukoncentruoti dėmesį į išraiškingesnes dekoro detales, atsiskleisti meno kūriniams ar jau laiko patikrintiems baldams. Nebijantys iššūkių ir dažnesnių pokyčių gali drąsiai rinktis deginto molio, terakotos akcentus – toks koloritas bent jau žiemos metu padės kompensuoti trūkstamą saulės spindulių kiekį.
Šaltinis: www.emko.lt