Kaunietis Julijus Valančauskas jau beveik metus atakuoja ne tik miesto savivaldybę, bet ir Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją ir net Prezidentūros kanceliariją.
Vyras mano, kad gretimo namo gyventojai, apsitverdami daugiabučio sklypą tvora, pažeidė jo ir kitų kauniečių teises.
Po atkaklių ir nesibaigiančių gyventojo atakų savivaldybė pagaliau nusprendė situaciją patikrinti.
Užtvėrė įprastą taką
88 metų J.Valančauskas gyvena Partizanų gatvės 42A daugiabutyje. Šių metų pradžioje greta esančio Partizanų gatvės 40-ojo namo gyventojai savo sklypą apsitvėrė tvora ir užtvėrė per jo kiemą nutiestą taką.
„Plytelėmis išgrįstu taku visi vaikščiojo daugybę metų. Kai atsirado ta naujoji tvora, ji buvo sujungta su jau seniau šalia buvusia darželio tvora. Tarp jų neliko tarpo. Naujoji tvora užtvėrė ir taką“, – pasakojo vyras.
Kaunietis yra įsitikinęs, kad Partizanų gatvės 40-ojo namo gyventojai turėjo palikti tarpą tarp savo ir darželio tvoros arba savo tvoroje įrengti vartelius, pro kuriuos žmonės galėtų patekti į gretimą kiemą ir jį pereiti.
Į skundus ilgai nereagavo
J.Valančauskas pasakojo, kad anksčiau taku vaikščiojo daug žmonių. Jis pats juo keliaudavo į netoli esantį Dainavos dienos centrą. „Mums, seniems žmonėms, dabar labai nepatogu. Norint pasiekti tikslą turime daryti didelį lankstą. Aš neturiu daug jėgų, kartą eidamas aplinkkeliu griuvau, susižalojau“, – tvirtino vyras.
Todėl atkaklus kaunietis ir pradėjo atakuoti įvairias valstybines institucijas.
„Savivaldybės atstovai vis tvirtino, kad Partizanų gatvės 40-ojo namo gyventojams įsirengti tvorą leidimą davė, ir į kalbas apie vartelius nesileido“, – sakė vyras.
Partizanų gatvės 40 daugiabučio bendrijos pirmininkė Angelė Bliūdžiuvienė aiškino, kad tvora įrengta gavus leidimus ir nieko nepažeidžiant.
Tvorą žada apžiūrėti
Tada kaunietis skundus pradėjo rašyti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, ir net Prezidentūros kanceliarijai.
„Parašiau daugybę raštų. Visi atsakydavo, kad vartai tvoroje yra. Bet yra tik vartai į kiemą patekti ir jie įrengti visai kitoje vietoje, nei reikia mums, kitų namų gyventojams. Matyt, niekas nesivargino pažiūrėti, kokia situacija yra iš tikrųjų“, – aiškino J.Valančauskas.
Taip pat visos aukštesnės institucijos J.Valančauskui siūlė skundus rašyti savivaldybei. Po daugybės raštų ir prašymų savivaldybės atstovai vis dėlto nusprendė dar kartą patikrinti situaciją. Tai pavesta padaryti Dainavos seniūnijos specialistams.
„Kartais būna, kad gyventojai užsitveria daugiau kiemo ploto, nei galima. Artimiausiu metu sudarysime komisiją ir patikrinsime, ar taip nenutiko šiuo atveju“, – sakė Dainavos seniūnė Elena Skirmantienė.
Tvorų mada – tiesiog pasibaisėtina
Jolita Kančienė
Architektūros istorikė
„Mieste, 2017 metais paskelbus programą „Svajonių kiemas“, viena po kitos dygsta tvoros. Mokyklas, darželius, stadionus aptverti reikia, nes tai suteikia saugumo vaikams.
Tačiau tokios tvoros statomos ir prie daugiabučių. Jos paverčia kiemus izoliuotomis teritorijomis ir darko vaizdą. Daugiabučių kiemai normaliose pasaulio šalyse yra viešosios bendros erdvės. Projektuotojai, planuojantys daugiabučių kvartalus, tai apgalvoja.
Kaune atsiradusi mada aptverti dalį bendros erdvės prie namo segmentinėmis tvoromis atrodo baisiai, primena policinės valstybės mąstymą. Kad miesto valdžia gyventojus skatina formuoti sklypus, tvarkytis kiemus, gerai. Bet blogai tai, jog neapgalvota, kad daugiabučių kiemai virs ištisais gardais.
Tai pasibaisėtina tendencija. Reikėtų ieškoti kitų būdų, kaip elgtis su suformuotais sklypais, pavyzdžiui, apjuosti juos augalais.
Manau, kad programoje „Svajonių kiemas“ palikta spraga. Segmentinės tvoros gali kilti be jokių specialių leidimų, tuo gyventojai ir naudojasi. Tai žingsnis ne pirmyn, o atgal.
Taip pat manau, kad per mažai kontroliuojama, kaip tos tvoros pastatytos ir jei gyventojai yra neaktyvūs, jų pasyvumu naudojasi įžūlesni asmenys.“
