Pateikiame populiarias lango egzistavimo versijas.
Toli gražu ne visi dar išlikusių vadinamųjų chruščovkų gyventojai žino, kodėl tarp virtuvės ir vonios kambario reikalingas langas. Sovietinių laikų architektai privalėjo juos įtraukti į projektą ir įrengti kiekviename naujo namo bute.
Įdomu tai, kad tokie langai buvo ne tik sovietinių laikų penkiaaukščiuose, bet ir iki revoliucijos Rusijoje statytuose namuose.
Viena įstiklinto lango tarp virtuvės ir vonios kambario paskirties versijų – susižalojusių gelbėjimas. Didžioji dalis nelaimingų buitinių atsitikimų įvyksta būtent vonios kambaryje. Slidžios grindys, vanduo ir maža erdvė judėjimui gali tapti traumų priežastimi.
Jei žmogus iš vidaus užsidarė vonios kambaryje, jam lengviau padėti išdaužius langą nei išlaužus duris. Šios pagal architektų projektą atsidarydavo į lauko pusę. Be to, duris sunkiau išlaužti esant siauram, nedideliam prieškambariui.
Antrasis variantas – išsigelbėjimas nuo sprogimo, juk anksčiau daugelis butų turėjo dujų katilus. Dujų nutekėjimas ar netinkamas elgesys galėjo turėti liūdnų pasekmių. Ir dėl to buvo manoma, jog avarijos atveju galinga sprogimo banga „pralįs“ pro langą.
Dabar tai skamba neįtikinamai, juk stiprus sprogimas nesunkiai nušluotų ploną pertvarą, Joks langas jos neišgelbėtų.
Dar įdomesnis lango tarp virtuvės ir vonios kambario paskirties variantas – kova su tuberkulioze.
XX a. pradžioje ši liga sukeldavo epidemijas. Tuberkuliozės sukėlėjas – „Kocho lazdelė“, o tamsios, drėgnos patalpos – tinkamiausia aplinka daugintis bakterijoms. Šios žūsta dėl ultravioletinių spindulių poveikio ir dėl to atsirado versija dėl kovos su tuberkulioze.
Bet į vonios kambario langą patenka mažai tiesioginių Saulės spindulių. Be to, anais laikais butuose, ypač pirmuosiuose aukštuose, kuriuos uždengdavo medžiai, saulės spindulių poveikio nepakako net ligos profilaktikai, ką jau ir kalbėti apie gydymą.
Dar kita lango tarp virtuvės ir vonios paskirtis – psichologinis veiksnys. Šios versijos šalininkai tvirtina, jog langas padėjo taupyti laiką ir nervus.
Vakare iš virtuvės matėsi, kad vonios kambaryje kažkas buvo. Todėl likusiems būsto gyventojams neteko bendrauti per duris ir klebenti rankeną.
Šis variantas panašus į tiesą, jei tai būstas su daug gyventojų. Bet tuomet langas tarp virtuvės ir vonios kambario dieną neatlieka jokios funkcijos.
Visiškai tikėtinas papildomo apšvietimo variantas. Iki elektros atsiradimo einant į tamsų kambarį tekdavo uždegti žvakę ar žibalinę lempą. Daryti tai kas kartą praveriant vonios kambarį, buvo nepatogu. Dienos metu gelbėjo silpna šviesa iš virtuvės pusės.
„Chruščovkose“ dažnai pasitaikydavo elektros pertrūkiai,. Todėl esant langui, vonios kambariu galima buvo naudotis be kitų šviesos šaltinių. Be to, tokiu būdu buvo taupoma elektros energija.
