Ilgiausia upės vardu pavadinta gatvė yra Garšvės. Ši upė teka ties Vaišvydava, gatvė taip pat yra šiame Kauno gyvenamajame rajone.
Tiesa, tikra gatve kelias tapo neseniai, dabar aplinkui yra tik keli pastatai, bet parduodama daug sklypų.
O ar žinote, kurioje miesto dalyje asfalto upių yra daugiausia, kaip jos atrodo?
Pasižvalgyti po jas buvo tikrai verta.
Kelio panoro senelis
Kauniečiai puikiai žino, kad senamiestyje yra Nemuno gatvė, o Vilijampolėje – Neries krantinė. Bet Kaune yra ir gatvių, kurioms suteikti mažesnių upių vardai.
Aleksote atokiau nuo pagrindinių šio gyvenamojo rajono transporto arterijų driekiasi Ančios gatvė. Pati upė teka per Kelmės ir Tauragės rajonus.
Gatvė apsupta privačių namų. Tai ir seni medinukai, ir prieš kelis dešimtmečius iškilę mūrai, ir visai neseniai pastatyti kotedžai. Dalis kelio asfaltuota, dalis – vis dar žvyruota.
Ančios gatvės gyventojai nemažai žino apie tai, kaip ji keitėsi.
Sigita Girdziušienė pasakojo, kad vienas pirmųjų čia medinį namą maždaug prieš 90 metų pasistatė jos senelis. Tada aplinkui plytėjo laukai, žmonės sodino bulves, kitokias daržoves.
„Senelio sklypas jungėsi su kaimyno žemės valda. Jam į namus būdavo sunku parsivežti rąstų. Todėl kartą vietinės vadžios atstovų ir paprašė, kad šie įrengtų keliuką. Taip tarp mūsų ir kaimyno namų tarpukariu atsirado gatvės užuomazga.
Kaimyno namas buvo nugriautas visai neseniai, dabar vietoj jo pastatyti kotedžai“, – prisiminimais dalijosi moteris.
Vykdama prie Baltijos jūros kaunietė pravažiuoja Ančios upę.
„Tada visiems primenu, kad gyvenu Ančios gatvėje“, – šypsojosi S.Girdžiušienė.
Gatvę remontuoja patys
Pasak vietinių gyventojų, Ančios gatvė iš pradžių vadinosi Veisiejų gatve, kuri nutiesta visai šalia.
„Sovietmečiu, matyt, buvo nuspręsta, jog mūsų gatvės atkarpai reikia kito pavadinimo, – kad namų numeracija būtų patogesnė. Nuo to laiko jau apie 50 metų ji ir vadinasi Ančios gatve“, – pasakojo S.Girdžiušienė.
Kitas alkesotiškis, Kęstutis Markevičius, į šią vietovę atsikraustė prieš 30 metų. Tada Ančios gatvėje namų dar buvo nedaug.
„Kaip tik tuo metu gyventojai čia pradėjo kurtis... Dabar tuščių sklypų nebėra, visur pastatyti namai“, – kalbėjo K.Markevičius.
Vyras pasakojo, kad prieš 6 metus Ančios gatvėje savivaldybės lėšomis buvo nutiestas kanalizacijos tinklas, mat iki tol žmonės sukosi kas kaip išmanė. Prie miesto vandentiekio gyventojai prisijungė patys. Taip pat gyventojai patys pasiremontuoja ir gatvę – dalį jos prie savo namų asmeninėmis lėšomis išasfaltavo. Kitą kelio galą, kuris grįstas žvyru, seniūnija tik greideriuoja.
Tebestovi seni barakai
Bene daugiausia gatvių, pavadintų upių vardais, yra Vilijampolėje. Taip susiklostė, matyt, neatsitiktinai. Vilijampolės pavadinimą kalbininkai kildina iš žodžio Vilija, tai yra Neris. Gyvenamasis rajonas išsidėstęs prie Neries upės.
Visos upių vardais pavadintos gatvelės atrodo taip, lyg būtų kaimo gyvenvietėje: stovi privatūs įvairiais laikais pastatyti namai, juos supa sodai, daržai, šiltnamiuose auginamos daržovės, svetimus praeivius garsiai aploja šunys.
Viena tokių gatvių pavadinta Dubysos vardu. Ši upė teka Žemaitijoje.
Prieš kelis dešimtmečius Dubysos gatvė buvo žvyruota ir smėlėta. Vėliau paklotas asfaltas, jis iki šiol nėra blogos būklės.
Viena seniausių šios gatvės gyventojų – Janina Žvygienė. Kai atvykome, moteris ilsėjosi ant suolo prie buto durų.
„Dubysos gatvė iš kitų skiriasi tuo, kad čia tebėra tarpukariu pradėjusio veikti gumos fabriko „Inkaras“ darbininkams pastatyti barakai. Juose gyveno po šešias šeimas. Vieną tokį butą barake anuomet gavo ir mano tėvai“, – pasakojo 75 metų kaunietė.
Iš tiesų, buvę barakai atrodo gana keistai. Tai vieno aukšto pailgi namai su vienos šalia kitų įrengtomis durimis į butus. Kai kas tokius savo būstus apsikalė lentelėmis, o vienas gyventojas net apsiklijavo akmenimis ir veidrodžio šukėmis. J.Žvygienė pasakojo, kad anksčiau kiemuose stovėjo ir po kelis medinius tualetus, kieme buvo šulinys. Vėliau gyventojai buities sąlygas pasigerino kas kaip sugebėjo.
J.Žvygienės kaimynė Danutė tikino, kad barakų kasdienybė turi savo prieskonį.
„Gyvename lyg bendrabutyje, todėl visko būna: kiekvieno žmogaus charakteris skirtingas, o turi derintis prie kitų“, – atviravo moteris.
Telpa tik vienas automobilis
Greta Dubysos driekiasi Šešupės gatvė. Šios upės ištakos yra Lenkijoje, prie Suvalkų, Lietuvoje ji teka Užnemunės žemuma, srovena Sūduvoje ir nuteka į Rusiją.
Šešupės gatvė įdomi tuo, kad yra labai siaura. Tik keliose jos vietose gali prasilenkti du automobiliai. Didžiojoje dalyje telpa tik vienas.
„Turime savo tvarką. Kai reikia prasilenkti mašinoms, atvykstantys turi praleisti išvažiuojančius. Prie to esame pripratę, todėl suprantame, kai čia sukinėjasi svetimi žmonės.
Bet užklydėlių čia beveik nėra“, – atviravo Šešupės gatvės gyventojas Andrius Anskaitis.
Judriau nei Neries upėje
Kitaip yra netoliese besidriekiančioje Jūros gatvėje. Ši upė teka Vakarų Lietuvoje.
Jūros gatvėje įsikūręs Romualdas Ražauskas Vilijampolėje gyvena beveik 50 metų. Šis kelias visada vadinosi Jūros gatve.
„Anksčiau būdavo nepatogumų. Jūros gatvę kai kas painiodavo su kažkokio asmens, kurio pavardė buvo Juras, vardu pavadintąja arba Kauno Jūros gatvėmis. Pastarųjų pavadinimų nebeliko, tai ir painiavos nebėra“, – džiaugėsi R.Ražauskas.
Aplinkinėse gatvėse gyvenimas ramesnis, ir eismas jose mažesnis. Tačiau tik ne Jūros gatvėje.
„Šia gatve važiuoja labai daug automobilių. Ja patogu iš Šilainių pasiekti pagrindinę Vilijampolės transporto arteriją – Raudondvario plentą. Eismas čia, matyt, net didesnis, nei vandens tėkmė Neries upėje, kuri visai netoli“, – šypsojosi vyras.
Anksčiau buvo Birutės gatvė
Kai kurios Vilijampolės gatvės upių vardais pavadintos nuo seno ir keisti jų nereikėjo. Tačiau viena vis dėlto anksčiau vadinosi kitaip.
Tai – Dangės gatvė. Kalbininkai teigia, kad oficialusis upės pavadinimas yra dvinaris Akmena-Danė. Upės ruožą nuo ištakų ties Mažųjų Žalimų kaimu Kretingos rajono savivaldybėje iki Kretingos vietiniai gyventojai vadina Akmena, toliau Dane arba Dange. Dangės variantą galimas vartoti, jis tinka neoficialiajai vartosenai.
Vis dėlto gatvė Kaune pavadinta Dangės vardu.
Šios gatvės gyventoja Birutė Gaudrevičienė šypsojosi, kad vaikystėje vieta, kurioje ji užaugo, vadinosi tokiu pat kaip jos – Birutės vardu. Taip įdomiai jai likimas lėmė.
„Panemunėje taip pat buvo Birutės gatvė, todėl mūsiškę prieš 40 metų pervadino. Upių vardais pavadintų gatvių Vilijampolėje daug, todėl matyt, dar vieną upės vardu pavadino“, – svarstė moteris.
Kaunietė džiaugėsi, kad gyventi čia patogu, nes visai greta yra Raudondvario plentas, kuriuo patogu pasiekti miesto centrą ar kitus gyvenamuosius rajonus. Taip pat aplinkui ramu, graži gamta.
„Tik galėtų mažesnes gatves dažniau valyti. Kai lyja, nuo Šilainių kalno link mūsų pasipila purvas su šiukšlėmis“, – apgailestavo B.Gaudrevičienė.
Parką žino tik vietiniai
Žeimenos upė teka Rytų Lietuvoje, o Žeimenos gatvė nutiesta per Kalniečių ir Eigulių gyvenamuosius rajonus.
Čia rasite ir privačių namų, ir daugiabučių, veikia įvairios įmonės ir parduotuvės. Arterija judri, ja lekia daug automobilių. Ši gatvė buvo suformuota sovietmečiu, vystant Eigulių gyvenamojo rajono projektą.
Gatvė lyg ir niekuo nesiskirtų nuo kitų judrių miesto arterijų. Bet pačioje jos pradžioje yra ramus užutėkis, kurio daugelis kauniečių turbūt nė nežino.
Žeimenos gatvės pradžioje yra Šv.Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo vargdienių seserų palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio koplyčia, netoliese veikia šios bažnyčios raštinė ir parapijos namai.
Anksčiau tame pastate gyveno vienuolės. Nors teritoriją supa tvora, jos vartai visada atviri.
Įžengęs į kiemą pasijunti tarsi būtum ne greta judrios gatvės, o kokiame nors nedideliame botanikos sode.
Pievoje prie žydinčių erškėtrožių sutikta kaunietė Birutė su anūku pasakojo, kad į šią vietą pasivaikščioti ateina kasdien.
„Anksčiau čia gyveno vienuolės. Dabar jų nebėra, bet buvusiame vienuolyne vyksta edukacijos vaikams, todėl vartai į kiemą atidaryti. Čia labai gražu, kvepia žydintys augalai, todėl nereikia ieškoti, kur artimiausias miesto parkas“, – džiaugėsi moteris.
Kiemo gilumoje esančioje medinėje lentoje parašyta, kad įvairių sodo kultūrų parką šioje vietoje įkūrė agronomas Vilhelmas Paukšė. Mokslininkas gyveno 1925–1984 metais ir savo sodą Žeimenos gatvėje kaip dovaną paliko kauniečiams.
Klaipėdiečiams nepatiko prasta reputacija
Mindaugas Balkus
Kauno apskrities viešosios
bibliotekos Kaunistikos grupės vyresnysis bibliotekininkas
„Didelio sistemingumo suteikiant hidroniminius Kauno gatvių pavadinimus neįžvelgčiau. Tiesiog formuojant naujas Kauno gatves reikėjo joms suteikti pavadinimus.
Hidronimai yra ganėtinai parankūs, nes ideologiškai neutralūs. Jų nereikia keisti pasikeitus valstybės politiniam režimui.
Dauguma Kauno gatvių pavadinimų – Dangės, Šešupės, Dubysos ir kiti buvo suteikti sovietmečiu.
Nemuno gatvė susiformavo XVIII amžiaus II pusėje–XIX amžiuje.
Tarpukariu šioje gatvėje veikė nemažai viešnamių, dėl to gatvė buvo prastos reputacijos.
XX amžiaus 3-iojo dešimtmečio pradžioje ši gatvė – tuometė Mažoji Vilniaus gatvė – buvo pavadinta Klaipėdos vardu. Tai sužinojo klaipėdiečiai. Jų atstovai netgi Lietuvos Seime išsakė nepasitenkinimą, kad viešnamių gatvei suteiktas Klaipėdos pavadinimas.
Kauno miesto taryba, reaguodama į klaipėdiečių nepasitenkinimą, 1926 metais gatvę nutarė vadinti Nemuno vardu.“
