Po to, kai savivaldybė Kalnų parko teritoriją 2011 metais perdavė Vilniaus pilių valstybiniam kultūriniam rezervatui, pradėjo lyti pažadų lietus. Tik bėda, kad po jo dygsta vien šungrybiai.
Visai neseniai paaiškėjo, kad Kultūros ministerija, kuriai priklauso ir Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas, jau rugsėjo viduryje skelbs tarptautinį atvirą konkursą rangovams atrinkti.
Tie rangovai kitais metais pradės Kalnų parko tvarkybos darbus. Bet tai dar ne viskas. Žadama, kad darbai užtruks dvejus metus.
Išjudino atvykėlio trauma
Tuo metu savivaldybė prieš kelias dienas gavo jau 114-ąjį pasipiktinusio vilniečio skundą dėl medinių laiptų link Trijų kryžių. Nieko nebestebina skunde minimos įžvalgos, kad laiptai pavojingi, kad jų pakopų lentos išpuvusios ir išlūžusios.
Tiesa, po skundo laiptai buvo skubiai paremontuoti – išlūžusios pakopų lentos prisuktos medvaržčiais, bet nauja nepakeista nė viena.
Kiek daugiau žymieji laiptai buvo paremontuoti 2016 metais, kai nuo jų nuvirto ir susižalojo užsienietis. Nelaimėlį teko nunešti žemyn.
Tada ir kilo diskusija dėl laiptų remonto, nes paaiškėjo, kad Kalnų parko teritorija priklauso Vilniaus pilių valstybiniam kultūriniam rezervatui, bet infrastruktūrą privalo prižiūrėti savivaldybė.
Nedaug kas pasikeitė, kai savivaldybė visus Kalnų parko objektus perdavė Kultūros ministerijai, o pati perdavimo procedūra vyko labai ilgai. Kalnų parko amfiteatro suolai tokie pat aplūžę, seniai dažų nematę.
Liūdnai atrodo ir įspėjamosiomis juostomis apraišioti krūmokšniai bei medžiai, kad lankytojai lipdami neardytų kalnų šlaitų. Paprastai tokiomis juostomis darbininkai apriša vandentiekio avarijos vietas.
Nustebina dėžių įvairovė
Dar įdomiau apžiūrėti šiukšlių dėžes Kalnų parko teritorijoje, o prie Trijų kryžių galima aptikti tikrą šedevrą.
Kryžių papėdėje kadaise buvo įrengta medinė šiukšliadėžė, bet ji buvo tikrai nepatogi – šiukšles išnešiodavo vėjas ir paukščiai. Todėl parko tvarkytojai daug negalvodami į ją įstatė uždaresnę metalinę. Na tai kas, kad ji gerokai aukštesnė, iš pigios skardos. Svarbu, kad ledų popierėlių vėjas nebesės prie Trijų kryžių.
Tiesa, prie vienintelio suolo ties Trimis kryžiais pastatyta naujesnė, bet ji jau pakrypusi. O nulipus laiptais nuo Trijų kryžių galima pamatyti šiukšlių dėžes, turbūt dar menančias Sąjūdžio laikus, kai amfiteatre vyko daugiatūkstantiniai mitingai.
Yra Kalnų parke dar dviejų pavyzdžių šiukšlių dėžės ir standartinės žalios dėžės šunų ekskrementams.
Planavo kabamuosius tiltus
Kalnų parko sutvarkymo projektas parengtas jau seniai, ne kartą taisytas. Jis visuomenei pirmą kartą pristatytas dar 2017-aisiais. Tada teigta, kad projektas dar nebaigtas, tačiau norima išgirsti nuomonę iš šalies.
Projekte buvo numatyta, kad jį įgyvendinant parke bus įrengti takai, apšvietimas, saugos kameros, apžvalgos aikštelė, taip pat pašalinta dalis menkaverčių medžių ir krūmų.
Suplanuota įrengti ir vietas edukacijoms, automobilių stovėjimo aikštelę, nusileidimą, pritaikytą neįgaliesiems, motinoms su vežimėliais.
Nuo Stalo kalno pusės link Gedimino Kapo kalno buvo suprojektuoti kabamieji tiltai, kurie sujungtų šias teritorijas.
Užkliuvo kertami medžiai
Pagaliau Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pažadėjo, kad iki 2019-ųjų pabaigos vilniečiai nebeatpažins Kalnų parko. Tačiau darbai tais metais parke nepradėti, nes tebevyko visuomenės supažindinimas su tvarkymo projektu.
Kaip įprasta, diskusijų audra užvirė dėl kertamų medžių, į ją įsitraukė ir savivaldybė. Šį kartą ji stojo į medžių gynėjų pusę. Vicemeras Vytautas Mitalas net laišką Kultūros ministerijai ir Vilniaus pilių valstybiniam kultūriniam rezervatui surašė.
„Susipažinę su Kalnų parko teritorijos sutvarkymo techninio projekto sprendiniais manome, kad takų, tilto, jungiančio atskirų kalvų keteras, ir apžvalgos aikštelių sprendiniai yra stipriosios projekto pusės.
Abejonių kyla dėl mažosios architektūros sprendinių, kuriems pabrėžtinai ir kiek tiesmukai taikoma senovės baltų simbolika, kuri vis tik galėtų būti interpretuojama labiau šiuolaikinėmis meninės raiškos priemonėmis“, – dėstė vicemeras.
Tačiau didžiausią nerimą savivaldybei kėlė suplanuoti kirsti medžiai. Kultūros ministerijai teko nuraminti, kad Kalnų parko teritorijoje planuojama pašalinti tik 1,25 proc. menkaverčių, sergančių medžių, sąžalynų, krūmokšnių.
Sąmata – milijonai eurų
Kultūros ministerijos atstovė Jana Mikulevič patvirtino, kad šiuo metu pagaliau baigiamas pasirengimo Kalnų parko sutvarkymui etapas: pabaigti derinti su projektų valdymo agentūromis viešųjų pirkimų dokumentai, rugsėjo viduryje bus paskelbtas tarptautinis atviras konkursas rangovams atrinkti.
Per liepą ir rugpjūtį atlikta Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos struktūrinė pertvarka siekiant maksimaliai sutelkti ribotus žmogiškuosius išteklius į projekto valdymą.
„Prognozuojama, kad rangos sutartys bus pasirašytos kitų metų pavasarį“, – tikėjosi Kultūros ministerijos atstovė.
Tačiau Kalnų parko sutvarkymo darbai bus atlikti tik per 22–24 mėnesius nuo sutarčių su rangovais pasirašymo dienos.
Paklausta, kokie svarbiausi pokyčiai laukia Kalnų parke, J.Mikulevič dėstė, kad lankyti bus pritaikytas Trijų Kryžių kalnas, išryškinant Kreivosios pilies išlikusius fragmentus, lankytojai galės patogiai aplankyti Vilniaus gamtos perlą – Didžiąją griovą, bus pakeistos Kalnų parko estrados amfiteatro suolų medinės dalys.
Bendra projekto sąmata siekia apie 8,5 mln. eurų.
Tačiau šiandien apsistota ties svarbiausiais pokyčiais, kurių vertė yra apie 3 mln. eurų.
