Skaičiuojama, jog iki šiol iškelti maždaug 2 tūkst. garažų. „Mano vertinimu, tai – didelis pasiekimas, nes 2 tūkst. savininkų spėjo įtilpti į šį, gana trumpą, terminą. Garažų savininkams ir bendrijoms, kurios seniūnijoms pateikia informaciją, kaip jie tvarkosi, ką artimiausiu metu ketina daryti, terminas tikrai bus pratęstas. Labai tikiuosi, kad dar daugiau garažų savininkų geranoriškai viską susitvarkys“, – kalbėjo sostinės vicemeras.
Istorijų, kaip savininkai nusikrato metalinių garažų, yra įvairių, dažniausiai atiduoda metalo supirkėjams, o ilgus metus kauptos šiukšlės išvežamos. Anot V. Mitalo, dauguma garažų buvo pavirtę vieta nebereikalingiems daiktams sandėliuoti, tik nedidelė jų dalis naudota automobiliams laikyti. Atskiruose garažuose būdavo laikomos vien tik padangos, kitur rasta taršių medžiagų, įvairių tepalų.
Sostinėje priskaičiuojama kone 10 tūkst. metalinių garažų, dauguma kurių valstybinėje žemėje pastatyti sovietmečiu – tuomet buvo priimtas sprendimas juos statyti penkeriems metams. Vilniuje priskaičiuojami maždaug 22 metalinių garažų masyvai, užimantys 51 hektarą, visuose juose vyksta iškeldinimo darbai.
Problematiškiausios vietos – palei Vakarinį aplinkkelį, Pašilaičių, Justiniškių, Pilaitės rajonuose, kai kurie masyvai patenka į Pavilnių ir Verkių regioninių parko teritorijas.
Ne visi gyventojai pritaria savivaldybės sprendimams. „Mes puikiai suprantame, kad nėra paprasta garažus iškeldinti, ypač tuos, kurie ištisus dešimtmečius nebuvo prižiūrimi, naudoti tik kaip vieta nereikalingiems daiktams sandėliuoti, dėl to pradžioje savivaldybė, žadėjusi padėti sutvarkyti teritoriją garažus iškeldinus, pastaruosius mėnesius aktyviai bendravo tiek su supirkėjais, atliekų vežėjais, kad skirtingose vietose būtų galima įrengti supirkimo vietas, konteinerius, sugalvoti būdų, kaip savininkams padėti išsivalyti turtą“, – kalbėjo Vilniaus vicemeras.
Kiek sostinėje bešeimininkių garažų, nėra suskaičiuota. Nepavykus rasti jų savininkų, teritoriją tvarkys miestas.
Garažų masyvai išsidėstę labai skirtingose teritorijose. Vienas tiesiog ketinama sutvarkyti, saugant gamtą, kitose vietose bus įrengiama miesto infrastruktūra – gatvės, šaligatviai, pėsčiųjų, dviračių takai, kai kur – žaliosios erdvės, dalis teritorijų bus skirtos gyvenamajai ar komercinei statybai.
