Daugeliui namai tapo šventove
Praėjusiais metais viso pasaulio žmonės namuose praleido daugiau laiko nei kada anksčiau. Tai, kuo iki šiol užsiimdavome už savo namų ribų, turėjome perkelti į jų vidų.
Nemažai šeimų susidūrė su iššūkiais, nes vienoje erdvėje reikėjo rasti vietos skirtingoms namiškių veikloms: darbui, maisto ruošimui, pomėgiams ir poilsiui. Tačiau, nepaisant to, kad kai kuriems tai kėlė sunkumų, daugeliui namai šiuo laikotarpiu tapo šventove. IKEA tyrimas „Gyvenimas namuose“* rodo, kad su šiuo teiginiu sutinka net 64 proc. Lietuvos gyventojų.
Psichologas Paulius Rakštikas sako, kad šiuo laikotarpiu daug kas namus atranda tarsi iš naujo, nes juose praleidžia daugiau laiko ir jie tampa vis labiau tuo, kuo ir buvo visais laikais – užuovėja nuo aplinkos negandų.
Saugiai ir komfortiškai jaučiamės ten ir su tais, ką pažįstame. Todėl suartėjant su savo šeima ir namais, natūraliai jiems kyla daugiau šiltų jausmų.
„Šventovė žmonėms asocijuojasi su kažkuo, kas yra sava, saugu ir jauku. Todėl namai dabar ir siejasi su vieta, kur saugome save ir artimuosius, kur randame palaikymą, kur galime jausti bent kažkiek stabilumo šiame neapibrėžtumo laikotarpyje.
Praleisdami namuose daugiau laiko stipriname tiek fizinį, tiek emocinį santykį su erdve, kurioje gyvename ir veikiame. Galima sakyti, mes vis labiau įsibūname savo erdvėje, nes norom ar nenorom namus kuriame vis labiau tinkamus gyventi įvairiomis aplinkybėmis, kurias anksčiau atstodavo kitos erdvės – darbo vieta, sporto klubai, kavinės, bibliotekos, kino teatrai. Tai ir dar daugiau atranda vietą bei formatą namuose, atsiranda naujų ritualų ir įpročių“, – sako ekspertas.
Keičiasi prioritetai
Karantino metu žmonės namuose atrado naujų pomėgių, o tyrimas atskleidė, kad kai kuriems iš jų ketiname skirti daugiau laiko ir ateityje, pandemijai pasibaigus.
„Dėl karantino daug laiko praleidę namuose, daugelis iš mūsų pradėjome dažniau suktis virtuvėje, o 39 proc. lietuvių teigia, kad mėgavosi tuo ir ketina tęsti net pandemijai pasibaigus. Kiti džiaugėsi galėdami daugiau laiko skirti šeimai ir sau – atitinkamai 37 proc. ir 35 proc. apklaustųjų teigia darysią tai ir ateityje“, – pasakoja Eglė Čyvė, IKEA interjero dizaino skyriaus vadovė. Ji priduria, jog tai reiškia, kad mūsų namai keičiasi ilgesniam laikui.
Mūsų namų ateitis
Visos veiklos, kurias teko perkelti į namus, reikalauja tam skirtos erdvės. Daugiau nei 1 iš 5 lietuvių karantino metu suprato, kad namai įrengti ne taip, kaip jie norėtų.
Susidūrę su griežtais karantino ribojimais, 39 proc. Lietuvos gyventojų ėmėsi pokyčių namuose, kad šie patenkintų jų pasikeitusius poreikius.
Tuo tarpu beveik pusė (46 proc.) apklaustųjų teigė, kad svarstytų galimybę persikelti į kitą vietą toliau nuo darbo, jeigu dėl to pagerėtų jų gyvenamoji aplinka, pavyzdžiui, naujieji namai būtų erdvesni, arčiau gamtos ar pan.
Tad vieta, kurioje yra namai, jau nebe tokia svarbi. Keičiasi prioritetai, o kartu su jais ir „gerų namų“ samprata.
„Panašu, kad daugiau būnant namuose, kai kurie prioritetai pasikeitė. Išaugo poreikis būti arčiau gamtos – 41 proc. lietuvių ėmė svajoti apie nuosavą erdvę lauke arba bent žalią kampelį namuose. Atsižvelgdami į savo patirtis pastaraisiais metais, lietuviai taip pat panoro turėti daugiau vietos asmeniniams pomėgiams ir darbui iš namų – atitinkamai 38 proc. ir 37 proc. apklaustųjų ketina įsirengti ar atnaujinti šias namų erdves. Nuo šiol ir ateityje mūsų namai turės prisitaikyti prie platesnio veiklų spektro“, – sako E.Čyvė.
Pasak jos, namuose turės atsirasti vietos darbui, sportui ir poilsiui, o virtuvėje – daugiau erdvės maisto produktams laikyti, mat dažniau gaminsime patys ir rečiau eisime į parduotuvę.
Abu ekspertai vienbalsiai sutinka, kad nors atskiros veiklos reikalauja joms dedikuotų erdvių, tam nebūtina turėti atskirų kambarių – gali pakakti ir minimalių priemonių joms įrengti ar atskirti.
„Privati erdvė yra būtina kiekvienam žmogui, nepaisant jo amžiaus. Siekdami patenkinti savo poreikius, žmonės jau dabar entuziastingai imasi pokyčių namuose – mažų ar didelių, susijusių su praktinėmis ar emocinėmis reikmėmis. Ir tai tik pradžia: daugiau dėmesio bei didesnių investicijų į namus galime tikėtis ir ateityje. Tačiau ateities namai nebus vien funkcionalesni, kartu jie turės būti įrengti taip, kad užtikrintų mūsų psichinę ir fizinę gerovę“, – teigia psichologas.
*IKEA tyrimas „Gyvenimas namuose“ yra atliekamas kasmet visame pasaulyje. Jis padeda išsiaiškinti, kaip žmonės gyvena namuose ir su kokiais iššūkiais čia susiduria. Tyrimas „Gyvenimas namuose 2020“ buvo atliktas 2020 m. liepą-rugpjūtį. Lietuvoje apklausta 1000 respondentų.
