„Jei nori problemų, jų visur rasi, o mes Anglijoje matėme galimybes“, – apie dažnai linksniuojamą emigrantų diskriminaciją ir sudėtingus likimus 16 metų Londone pragyvenusi Donata turi savo nuomonę.
Kauno technologijos universiteto alumnė JK sostinėje buvo žinomo viešbučio direktoriaus dešinioji ranka, vėliau įsidarbino darbo uniformų, valymo kompanijose, daug skraidė po Europą, Gediminas karjerą darė statybų sektoriuje.
Per trejus metus jie sukaupė reikiamą sumą pradinei būsto įmokai, tačiau nutarė, kad pirks butą ne tik Vilniuje, bet ir Londone, juolab – paskaičiavo – lėšų užteko. Tiesa, abiejų būstų kainos skyrėsi gerokai nei dukart: sostinės Senamiestyje 36 kv. metrų ir Londono priemiestyje 30 kv. metrų butas su nedideliu kiemu.
Apleistus pirkinius šeima entuziastingai ėmėsi atnaujinti. Kadangi papildomų pinigų nebuvo, visus darbus atliko dviese. Butą Vilniuje įrengę išnuomojo, o per porą metų (kas vakarą po darbų) suremontuotą Londone pardavė vos įdėję skelbimą.
Sėkmingo sandorio įkvėpti nutarė nesustoti – paieškoti dar vieno būsto, ji suremontuoti, parduoti ir jau tada važiuoti gyventi į Vilnių, net nesvarstė, kad sūnus Gasparas galėtų lankyti nelietuvišką mokyklą.
Bet ir šiems planams nebuvo lemta išsipildyti, mat rado namelį žaliame Londono priemiestyje, jis šeimai labai patiko, tad kažkaip savaime nutarė patys ten ir įsikūrė.
Vėliau nagingi ir kūrybingi Veličkiai šalia namo esantį garažą, gavę visus tam reikiamus leidimus, padidino ir pavertė būstu. Jis buvo išnuomotas per rekordiškai trumpą laiką.
Net patys brokeriai pasiūlė kelti nuomos kainą, nes lietuvių būstas išsikyrė iš panašaus dydžio nuomojamųjų.
„Nuomai skirti butukai Londone visi vienodi – magnolijų spalvos sienos, melsvas kilimas, nauja santechnika, lova, ir viskas. Mes su vyru visas detales stengiamės apgalvoti, įrengti kuo jaukiau, pavyzdžiui, netingime nudaužyti tinko, atrasti sienose senų plytų ir jas išryškiti. Gal kukliai, bet tikrai su meile“, – pasakojo Donata.
Jai patinka pasivaikščioti po sendaikčių parduotuves, ką nors ten atrasti ir būtinai pritaikyti įrengi namuose. O ir namų rengybos ar puošybos parodų Londone būna, pora stengdavosi jas aplankyti. Taip jie ir gyveno bene dešimt metų – dienomis savo darbuose, vakarais ką nors įrenginėdavo.
Ir visgi vireną dieną nutarė, kad nori kelti sparnus, – tik ne į Lietuvą, o ten, kur daugiau saulės. Donata į „Google“ paiešką įvedė: „šalis, kurioje geriausia gyventi“. Pirmoji sąraše buvo Venesuelai priklausanti Margaritos sala. Tačiau dėl saugumo ir ne itin patogaus susisiekimo ją atmetė.
Į akis krito Tenerifė. Donata paslapčia nuo vyro nupirko jiems savaitgalio kelionę į šią Ispanijos salą. Praleidę ten kelias dienas apsisprendė – gyventi puikiai tiks. Po ilgų ieškojimų rado kaip visada mažytį 28 kv. metrų nameliuką ant vandenyno kranto Santa Lusijos kaimelyje ir iškart nusipirko už sumą, kurią gavo pardavę butus Vilniuje ir Londone. Po mėnesio iš kaimynų nusipirko ir gretimą namelį su dviem atskirais apartamentais po 40 kv. metrų – juos nutarė taip pat atnaujinti ir išnuomoti. Viską vėl atliko patys.
„Kai supratome, kad galime, norime ir mums patinka, tuo ir užsiimame, vyras imasi visų statybos darbų, aš būstus administruoju, abu ieškome, kaip gražiau ir jaukiau įrengti. Gana sėkmingai judame į priekį. Neseniai patekome tarp 15 geriausių Tenerifėje nuomojamų būstų „Airbnb“ platformoje. Dabar dar vieni kaimynai pardavė namelį, jį taip pat renovuojame“, – pasakojo Donata.
Šiandien Veličkiai nuomoja du namus Londone ir dvejus apartamentus Tenerifėje, dar dveji apartamentai saloje šiuo metu naujinami.
Naujausias lietuvių poros laimikis – akmeninis 30 kv. metrų namelis kalnuose. Jis taip abiem patinka, tad svarsto jį pasilikti sau, juolab kad įpratę gyventi nedidukuose. Trims vietos čia per akis.
Gal Donatos ir Gedimino pavyzdžiu pasekė draugai ir persikėlė gyveti į salą, iš Londono ar Lietuvos? Taip, vieni jau paliko Jungtinę Karalystę ir įsikūrė kaimynystėje, dar vieni pakeliui.
