Pastato tūris ir jo prieigos erdvės atribojamos žemės pylimais, o pastato stogo struktūra primena ritualinį apklotą, išsigaubiantį pagal uždengiamą paviršių.
Ši erdvė su krematoriumo pastatu kuriama kaip aiškus ir iš tolimų perspektyvų matomas ritualo epicentras, kurio gravitacija vienodai lengvai priima ir paleidžia atvykusius. Tai emocinės iškrovos ir ramios transformacijos vieta, pavaldi amžinajam laikui ir amžinybės patirčiai.
Krematoriumui parinkta vieta – be gretimo urbanistinio konteksto esanti atokiau nuo neramaus, skubančio pasaulio. Tai atvira ir gamtos apsupta aplinka, suteikianti ramybės pojūtį.
Pilkapio metafora virsta centriška, apeinamo objekto kompozicija. Pusiau uždara lauko erdvė, besisukdama aplink vidinę pastato struktūrą, apjungia skirtingo patekimo į pastatą zonas bei užtikrina atskirą prieigą prie salių.
Virš 1300 kv. m pastato erdvių yra funkciškai zonuojamos į tris pagrindines dalis: visuomeninės paskirties patalpas, apjungtas bendru holu; kremavimo, atsisveikinimo erdvės, palaikų paruošimo ir saugojimo patalpas, į kurias lankytojų patekimas yra ribojamas; pagalbines ir personalo patalpas.
Krematoriumo apdailai parinktos santūrios, ramybę menančios medžiagos, išorėje labiau vyrauja šaltesni atspalviai akmuo, betonas, o viduje šilumos suteikiantis dažytas medis.
Šis interjeras dalyvauja interjero architektūros konkurse „Mano erdvė 2023“.
Interjero autorius – „AEXN“ (arch. Tomas Grunskis, arch. Jūratė Kindurytė).
