Kai kurie namai nesiprašo būti perstatomi nuo pamatų. Jie tiesiog laukia, kada kas nors padės jiems apsivilkti rūbą, kurio niekada neturėjo – bet gal norėjo. Šis 324 kv. m namas – kaip tik toks.

Pastatytas prieš dvidešimt metų, kai vertybės buvo kitos, kai teko paisyti to meto galimybių ir kai kurie sumanymai liko tik idėjomis.

Bet atėjo laikas pokyčiams – šeimos gyvenimas pasikeitė: du suaugę vaikai jau išskrenda į savo pasaulius, todėl namams prireikė naujo rūbo.

Interjerą kūrusi architektė Miglė Baltakytė-Siks sako, kad rekonstruoti gyvenamąją erdvę – visai kitokia patirtis nei kurti naują. Ne tik dėl konstrukcijų ar logistikos, bet ir dėl žmonių, kurie tame name jau sukūrę savo kasdienybės ritualus, įpročius, prisiminimus. Todėl permainos turėjo būti švelnios ir pagarbios.

[[ge:lrytas:lrytas:35696805]]

Iššūkis – nauji laiptai

Didelių pokyčių plane nebuvo – namo struktūra liko beveik nepakitusi. Tačiau viskas pasikeitė detalėse: medžiagose, šviesoje, balduose. Vienos erdvės – pavyzdžiui, svečių sanitarinis mazgas ar darbo kambarys – tik dabar pirmąkart įgavo savo aiškų charakterį.

[[ge:lrytas:lrytas:38203110]][[ge:lrytas:lrytas:38175967]][[ge:lrytas:lrytas:38513102]][[ge:lrytas:lrytas:38523356]]

Kitos, kaip svetainė ar virtuvė, buvo atnaujintos išlaikant ankstesnę logiką, bet įnešant daugiau komforto ir šiuolaikiško lengvumo.

Spiralės formos laiptai tapo bene didžiausiu iššūkiu visame projekte. Nedidelėje zonoje, su nešančiomis sijomis, reikėjo suprojektuoti patogius, kasdieniams žingsniams pritaikytus laiptus.

„Galvojau, kad nesibaigs niekada – su kuo tik tardavomės, visi atsisakydavo daryti. Bet buvau užsibrėžusi padaryti taip, kaip norime, ir pavyko“, – pasakoja architektė.

Šviesa šiame interjere ne tiesiog įleidžiama – ji modeliuojama. Langai, paviršiai, tekstūros – viskas padeda šviesai tekėti. Atspindžiai, blizgesiai, šešėlių ir šviesos žaismas sukuria vizualią dramaturgiją, kuri jaučiama tiek dieną, tiek vakare.

Šviestuvai – ne tik apšvietimo, bet ir nuotaikos įrankiai. Jie išryškina momentus, kuria ritmą, kurio nesinori nutildyti.

Spalvinė gama – santūri, bet ne vienoda. Baldai, tekstilė, paviršiai laikosi bendros gamos, bet skiriasi faktūromis. Švelnus pilkšvai rusvas fonas, šiltas medis, aksomo ir šilko kontrastai.

Viskas apgalvota taip, kad būtų jauku, bet nenuobodu. „Tai labai svarbu – sukurti atmosferą, kurioje norisi pasilikti. Kurioje nėra nieko per daug, bet viskas – tikra“, – sako Miglė.

Kai kurie daiktai – iš praeities

Kai kurie daiktai atkeliavo iš ankstesnio gyvenimo etapo, tad svečių erdvėse išlikęs tamsesnės spalvos. Tai ne atsitiktinumas, o sąmoningas sprendimas – išlaikyti namų tęstinumą, bet per naują kokybę. „Daugiausia praeities yra likę svetainėje ir svečių erdvėse“, – sako autorė.

Vonios kambariuose – veidrodiniai paviršiai, blizgūs akcentai, bet viskas labai santūru. „Norėjome padvigubinti šviesą, praplėsti erdvę ir suteikti užsakovams tinkamą galimybę pasiruošti dienai“, – aiškina architektė.

O svečių tualetas – visai kitoks. Juodai baltas, kontrastingas, netikėtas. Tarsi mažas manifestas, įrodantis, kad ir ramybėje galima žaisti kontrastais.

Valgomojo erdvėje – itin prabangus šviestuvas atkeliavęs iš praeities, elegantiški baldai. Proporcijos tarp dekoro ir kvėpavimo čia labai svarbios. „Visada stengiuosi sukurti skulptūrines kompozicijas, kurios turi oro jausmą – jas turi norėtis apeiti“, – sako architektė.

[[ge:lrytas:lrytas:38431814]]

Lūkesčius išgirdo ir jų paisė

Miegamojo zona – labai asmeniška. Jaukumo ir subtilios prabangos jausmas – švelnios spalvos, minkštos tekstūros, išgrynintos proporcijos.

Čia labiausiai atsispindi gyventojų poreikiai – tai jų ramybės, poilsio, privatumo erdvė, todėl architektė ypač jautriai įsiklausė į jų lūkesčius.

„Visada stengiuosi derinti sprendimus su užsakovais, bet kai jaučiu, kad ne ta linkme einame, pasakau tiesiai – taip tikrai nebus, ir prašau ieškokime kito bendro sprendimo“, – sako Miglė.

Svetainėje – židinys ir televizorius, integruoti į vieną juodą plokštumą, kuri kartu pradangina ir apjungia juos – kai užkuriamas židinys, jis tampa akcentu, o kai įjungiamas TV, dėmesys sutelkiamas ties juo.

[[ge:lrytas:lrytas:38431810]]

Dažniausiai savo projektuose ji vengia dviejų labai akcentinių elementų vieno šalia kito. ( „Vengiu, bet nėra taisyklė, kad taip negalima projektuoti“, – patikslina.

Paklausta, kuri erdvė džiugina labiausiai, architektė šypsosi: „Laiptų spiralė, svetainės faktūrinė siena, miegamojo boutique jausmas. Bet iš tikrųjų – visas projektas.“

Net ilgos laiptų projektavimo savaitės šiandien kelia šypseną. Nes tai ne šiaip laiptai. Tai – atkaklumo spiralė, kuri dabar jau veda ne tik į antrą aukštą, bet ir į kitą šių namų etapą.

Po 20 metų – radikalūs pokyčiai: štai kaip pasikeitė vilniečių namas, kai vaikai užaugo