Trys mėnesiai ir 20 tūkst. eurų – tokie buvo rėmai. Ir dar viena sąlyga: ne visas būstas, o tik jo dalis. Iš pirmo žvilgsnio – mažytis projektas, bet architektams Petrui Sakalauskui ir Jurgitai Mockaitytei jis tapo netikėtu nuotykiu.

Įsivaizduokit: 91 kv. metrų butas, o šalia – net 127 kv. metrų terasa ant stogo. Išskirtinė erdvė! Bet užtenka atidaryti duris ir pasijunti lyg atsukęs laiką į 2005-uosius.

Sodrios raudonos, tamsios rudos, karamelės pustoniai, rytietiški raštai, blizgios metalo detalės – visas tas „euroremonto paveldas“ tvoskia į akis ir užgožia svarbiausią dalyką – pro vitrinas atsiveriantį miestą.

„Pirmas jausmas buvo lyg grįžus dvidešimtmetį atgal. Visos to meto tendencijos trykšte tryško“, – prisimena Petras.

[[ge:lrytas:lrytas:35696805]]

Užsakovas su savo vizija

Užsakovas nebuvo pasyvus. Jis atėjo su aiškiomis idėjomis – jam patiko eglutės rašto parketlentės, nerūdijančio plieno detalės, tam tikros tekstūros.

[[ge:lrytas:lrytas:38431905]][[ge:lrytas:lrytas:38588631]][[ge:lrytas:lrytas:38231258]][[ge:lrytas:lrytas:38960663]]

Architektų laukė subtilus darbas: ne atmesti, o sudėlioti viską taip, kad taptų harmoninga, kad detalės papildytų erdvę, o ne keltų triukšmą.

Viską reikia atlikti taip, kad akys keliautų laukan. Pirmas kūrėjų poros sprendimas buvo paprastas – atsisakyti užuolaidų. Vietoje jų – santūrūs baldai, ramios spalvos, šilta, atspindėta šviesa. Jokių akinančių šaltinių. Erdvė tapo tarsi fonas, kuris leidžia pagrindiniam paveikslui – miesto horizontams – suspindėti visu grožiu.

„Kai turi tokį privalumą kaip vitrinos ir horizontai, atrodo vienareikšmis sprendimas pabrėžti būtent tai“, – sako Petras.

Virtuvė – tikras galvosūkis

Didžiausia kova vyko virtuvėje. Užsakovas norėjo didelės, su sala, patogios kasdienai. Tai reiškė iš esmės perplanuoti gyvenamąją erdvę. O dar reikėjo sutalpinti ir didžiulį dviejų durų šaldytuvą – atrodo, paprasta detalė, bet vietos paieška jam tapo tikru iššūkiu. „Rasti jam vietą išties nebuvo paprasta“, – šypsosi architektas.

Žinoma, turint tik tris mėnesius ir 20 tūkst. eurų, kompromisai buvo neišvengiami. Medžiagos, tiekėjai, apdailininkai – viskas turėjo būti suderinta greitai. Bet kai kur architektai sąmoningai nesutiko taupyti.

„Greičiausiai biudžetą peržengėme renkant sėdimus baldus ir stalą. Kai interjeras neperkrautas, kiekvienas baldas turi būti arti tobulybės“, – paaiškina Petras.

Šiame etape visas dėmesys teko vidui. Tačiau už lango – milžiniška terasa, kuri ateityje galėtų virsti žaliu prieglobsčiu.

Imtųsi ją keisti? „Vizijos prasidėtų kartu su kraštovaizdžio specialistu, bet aišku viena – norėtųsi kuo daugiau augalų ir kuo daugiau privačių jaukių „lauko kambarių“, – sako Petras.

Trys mėnesiai ir 20 tūkst. eurų – tiek beveik užteko vilniečio „euroremontą“ paversti moderniu butu (4)