„Pilka nėra trūkumas – ji gali būti galimybė“, – tąkart pagalvojo interjero dizainerė Lina Urban, gavusi užduotį sukurti 47 kv. m buto interjerą visiškai be spalvų.

Nors pati labiausiai mėgsta dirbti su ryškiomis paletėmis, vilnietė užsakovė turėjo aiškią viziją: neutralus, ramus fonas, kuris leistų atsiskleisti jos pačios spalvingam, dinamiškam gyvenimui.

Taip gimė projektas „50 pilkų atspalvių“ – erdvė, kurioje griežtos linijos ir monochromija tapo ne šaltumu, o tvirtumo ir ramybės išraiška.

Didžiausias iššūkis Linai buvo išlaikyti balansą tarp minimalistinės estetikos ir namų jaukumo. Kai spalvų nėra, pagrindinį vaidmenį perima tekstūros.

[[ge:lrytas:lrytas:35704106]]

Vienas svarbiausių sprendimų – grindys: nors iš pradžių svarstyta betono imitacija, Lina įtikino užsakovę rinktis pilkinto medžio rašto dangą. Ji suteikė šilumos ir padėjo išvengti industrinio šaltumo.

Užsakovė kategoriškai atmetė apvalias formas, tad čia visi baldai ir detalės – nuo sofos iki rekuperacijos difuzorių – griežti ir kampuoti.

[[ge:lrytas:lrytas:38231258]][[ge:lrytas:lrytas:38960663]][[ge:lrytas:lrytas:38745934]][[ge:lrytas:lrytas:39294318]]

Betoną ir šlifuotą plieną Lina vadina „sąjunga, sukurta danguje“. Jie suteikė solidumo ir modernumo, o stiklas įnešė lengvumo. Tekstilė – minkštas sofos ir lovos audinys – subalansavo griežtą struktūrą ir pridėjo jaukumo sluoksnį.

Kad nedidelis, vos 47 kv. m butas neatrodytų ankštas, buvo svarbu suplanuoti pakankamai saugojimo vietų. Čia padėjo didelė drabužinė bei į koridoriaus ir virtuvės baldų liniją integruotos spintos. Virtuvės sala tapo ne tik funkcionaliu centru, bet ir subtilia riba tarp virtuvės bei poilsio zonų, suteikdama tvarkos ir ramybės pojūtį.

Atmosferą sustiprino medžiagų sąveika: betonas įneša solidumo, metalas – modernumo, stiklas – lengvumo. Ant sienų kabantys muzikos instrumentai – užsakovės aistra, kurią Lina pavertė savotiška meno instaliacija. Gitara čia tampa ne tik moters pomėgio atspindžiu, bet ir unikalia interjero detale.

Dizainerė pripažįsta, kad projektas buvo neįprastas: iki tol jos darbai garsėjo spalvų drąsa, o šįkart reikėjo visiškai kitokio požiūrio. „Profesionalumas – ne prisirišime prie vieno stiliaus, o gebėjime išgirsti klientą ir kartu sukurti estetišką bei funkcionalią erdvę“, – sako Lina.

Vis dėlto jei reikėtų sukurti „spalvingą“ šio buto versiją, ji jau turi viziją: neoninės geltonos ar matcha žalios akcentai, campari raudono stiklo durys, daugiau baltos ir šviesiai pilkos vietoje juodos.

[[ge:lrytas:lrytas:39434966]]

Tačiau „50 pilkų atspalvių“ – kitoks interjeras, jis pasakoja apie žmogų, kuris žino, ko nori. Tai savimi pasitikinti asmenybė, nesivaikanti trendų ir mados vėjų. Čia monochromija tampa ne tik estetiniu sprendimu, bet ir gyvenimo filosofija – sąmoningu pasirinkimu atsiriboti nuo vizualinio triukšmo ir susitelkti į ramybę bei paprastumą.

„Nes tikroji prabanga dažnai slypi ne spalvų gausoje, o harmonijoje“, – neabejoja šių namų kūrėja.

Vilnietės butas virto „50 pilkų atspalvių“ istorija: neįtikėtinas merginos pasirinkimas