1. „Šilumą saugančios“ langų uždangos
Langai – vienas pagrindinių šilumos nuostolių šaltinių. Pro juos gali „pabėgti“ iki 25–30 % visos namuose sukauptos šilumos. Vienas paprasčiausių, tačiau itin efektyvių sprendimų, kaip to išvengti, – naktinės užuolaidos. Tankus jų audinys veikia kaip izoliacinis sluoksnis, padedantis išlaikyti šilumą viduje ir sulaikyti šaltį iš išorės. Dėmesio ypač verti „Blackout“ audiniai, kurie, anot „Domus Lumina“ specialistų, ne tik visiškai užtamsina kambarį, bet ir pasižymi puikiomis šilumą sulaikančiomis savybėmis.
Norint pasiekti maksimalų efektą, užuolaidos turėtų visiškai dengti lango plotą – nuo viršaus iki pat grindų. Vakare jas verta užtraukti, kad šiltas oras neišeitų pro langą, o ryte, pakilus saulei, atitraukti ir įsileisti natūralios šviesos bei šilumos. Tai gali padėti palaikyti pastovesnę kambario temperatūrą ir sumažinti šildymo išlaidas. Jei norisi dar daugiau patogumo, verta pagalvoti apie automatinius karnizus, kurie leidžia valdyti užuolaidas nuotoliniu būdu. Be to, integravus juos į išmaniųjų namų sistemą, galima nustatyti automatinį užuolaidų judėjimą pagal paros laiką, šviesos intensyvumą ar kitus parametrus.
2. Kilimėliai ir kilimai – papildoma šilumos izoliacija
Kitas nepastebimas šilumos „vagis“ – šaltos grindys. Per jas prarandama daugiau šilumos, nei daugelis įsivaizduoja, ypač jei po grindimis nėra šildymo ar izoliacijos sluoksnio. Šią problemą galima išspręsti paprastai – pakanka patiesti kilimą. Stori, tankaus audinio kilimai ir kilimėliai veikia kaip šilumą sulaikantis barjeras, padedantis sumažinti temperatūros skirtumą tarp grindų ir kambario oro.
Be to, tekstilė namuose turi ir papildomą privalumą – ji sukuria jaukumo jausmą, gerina akustiką ir suteikia komforto pojūtį.
3. Radiatorių efektyvumo didinimas
Dar vienas dažnai nepastebimas šilumos „vagis“ – netinkamai išdėstyti baldai. Kai radiatoriai užstatyti spintomis, sofomis ar būna pastogiai uždengti ilgomis užuolaidomis (ir dieną, ir naktį), šiluma prastai cirkuliuoja. Todėl šildymo sistemai tenka dirbti intensyviau, o sąskaitos auga. Norint to išvengti, verta užtikrinti, kad prie radiatorių būtų bent 10 centimetrų laisvos erdvės.
Papildomas ir labai veiksmingas triukas – šilumą atspindinti folija. Ją galima pritvirtinti už radiatoriaus, kad šiluma būtų atspindėta į kambarį, o ne į sieną. Tai itin paprastas ir pigus būdas, kurį galima įgyvendinti savarankiškai per kelias minutes, o poveikis pastebimas iškart – kambarys įšyla greičiau, o šiluma pasiskirsto tolygiau.
4. Langų ir durų tarpų sandarinimas
Net mažiausias plyšelis aplink langus ar duris gali tapti šilumos „vagimi“. Pro jį į patalpas patenka šaltas oras, o šiltas – išeina lauk. Tokie oro srautai ne tik mažina komfortą, bet ir verčia šildymo sistemą dirbti intensyviau, taip didindami energijos sąnaudas.
Langų ar durų sandarumą galima pagerinti įvairiais būdais – pakeitus tarpines, panaudojus silikoninį sandariklį ar užpildžius tarpelius specialiomis izoliacinėmis medžiagomis. Tokius darbus dažnai galima atlikti savarankiškai, tačiau esant didesniems nesandarumams vertėtų kreiptis į specialistus. Paprastai tai nėra brangi investicija, o rezultatas pastebimas iškart: dingsta skersvėjis, kambarys tampa jaukesnis, o šildymas – efektyvesnis.
5. Protingas vėdinimas ir temperatūros reguliavimas
Per ilgas ar netinkamas vėdinimas žiemą taip pat atima nemažai šilumos. Užuot laikius langą pravirą visą dieną, geriau vėdinti trumpai, bet intensyviai – 5–10 minučių. Taip oras atsinaujina, tačiau namai nespėja atvėsti.
Dar vienas taupymo principas – temperatūros reguliavimas. Programuojami termostatai leidžia automatiškai sumažinti šildymą naktį ar būnant darbe ir padidinti jį tik tada, kai esate namuose. Tokiu būdu galima sutaupyti iki 10–12 % šildymo išlaidų per sezoną, neaukojant komforto.
Šilumos „vagys“ – ne mitas, o realybė, su kuria susiduriama beveik kiekvienuose namuose. Tačiau juos sustabdyti įmanoma net ir be brangių investicijų – kartais užtenka sąmoningumo ir kelių paprastų sprendimų. Kiekvienas papildomas žingsnis padeda kurti ne tik šiltesnius, bet ir ekonomiškesnius namus. Taigi, galbūt pats metas pagalvoti – kiek šilumos iš tiesų paliekame išeiti pro langus ar duris, kai galėtume ją išlaikyti viduje?