Čia susipina japandžio – japoniško minimalizmo ir skandinaviško funkcionalumo – stiliaus ramybė, natūralių medžiagų šiluma ir šiuolaikiško gyvenimo ritmas.
Kaip sako būsto šeimininkai, buto interjero projektas pradėtas nuo nulio, turint laisvę planuoti viską taip, kaip iš tikrųjų norėjosi. Rezultatas – namai, kuriuose architektūrinis paprastumas tampa stiprybe, o kiekviena detalė – apgalvotu pasirinkimu.
Šis interjero projektas įgyvendintas Vilniaus pakraštyje, gamtos apsuptyje esančiame kvartale, unikalioje miesto vietoje, kur miškas tampa kasdienybės dalimi. Mažaaukščiai namai, privatumas, uždara teritorija su baseinu, kupolu šventėms ir barbekiu zona kuria kurorto nuotaiką visai šalia miesto šurmulio.
Jaunos šeimos dėmesį šis būstas patraukė dar tuomet, kai buvo visiškai tuščias – be jokių pertvarų ar apibrėžtų erdvių. Toks sprendimas suteikė visišką laisvę kurti iš naujo ir suplanuoti erdves taip, kaip labiausiai tinka šeimos gyvenimo būdui.
Pradinis statytojo siūlytas planas netenkino užsakovų, todėl buvo pasirinktas individualus planavimas, pritaikytas šeimos poreikiams ir išgyventiems kasdienybės scenarijams.
Interjeras pradėtas kurti nuo grynų vizijų, kurios susiformavo dar prieš įsigyjant būstą.
Interjero studijos „Išmanus interjeras“ įkūrėjos architektės Ainės Janušienės pasiūlyti keli alternatyvūs planai padėjo priimti optimalų sprendimą: suformuotas patogus įėjimas su didele spinta ir veidrodžiu, tėvų miegamasis su atskira drabužine, vonios kambarys, o pagrindinė erdvė – svetainė, sujungta su virtuve, namų širdimi.
Iš jos patenkama ir į vaiko kambarį, kuris sąmoningai įkurtas arti svetainės, kad mažylis galėtų žaisti matydamas tėvus. Visus kambarius jungia terasa, kurios plotas net didesnis nei paties buto, o vitrininiai langai pripildo interjerą šviesos ir vizualios erdvės pojūčio.
Estetinę kryptį padiktavo japandžio stilius – japoniško minimalizmo ir šiaurietiško jaukumo sintezė. Interjeras alsuoja švara, ramybe ir natūralumu. Šeimos pageidavimas buvo kurti minimalistinius namus be nereikalingų detalių: lentynų, grindjuosčių, aštrių kampų.
Medžiagos pasirinktos tikros, natūralios ir kvėpuojančios – tai medis, mikrocementas, molio tinkas, natūralaus lukšto baldai, akmens masės stalviršiai. Tokie paviršiai suteikia interjerui taktiliškumo ir šilumos, sukuria gyvumo jausmą.
Grindims pasirinktas mikrocementas padėjo pasiekti vientisumo įspūdį ir atsisakyti grindjuosčių. Tą patį sprendimą šeima pritaikė ir vonios kambaryje, kur mikrocementu padengtos ir grindys, ir sienos. Suapvalinti kampai šioje erdvėje sustiprino SPA įspūdį. Šiltų, natūralių spalvų fone ryškiu akcentu tapo tamsiai ruda virtuvė – sąmoningas kontrastas, atkuriantis pastato fasado spalvą ir papildytas marmuru.
Juodi elementai – virtuvės detalės, šviestuvai, furnitūra – interjere veikia kaip aiškūs grafiški akcentai, išlaikantys pusiausvyrą tarp šviesumo ir struktūros. Šie akcentai padeda išlaikyti švarų, bet charakteringą interjerą, kuriame viskas apgalvota iki smulkmenų.
Didelė reikšmė suteikta apšvietimui – įrengti nišose, į baldus integruoti ir lubų kraštus pabrėžiantys LED šviestuvai, sukurti keli apšvietimo scenarijai tiek jaukiam vakarui, tiek funkciniam apšvietimui. Vienas pagrindinių akcentų – virtuvės arka, apšviesta taip, kad tampa ne tik konstrukciniu, bet ir vizualiniu objektu.
Dar vienas svarbus elementas – burbulų formos pakabinamas šviestuvas, integruotas į lubų apskritimą, kuris pratęsia švelnių formų temą visame interjere.
Apvalios formos šiame interjere tapo ne tik estetikos, bet ir emocinės prasmės dalimi. Šeima sąmoningai siekė išvengti griežtų kampų, todėl net devyni sienų kampai šiame bute yra užapvalinti.
Lenkto dizaino sprendimai pasikartoja ir balduose, virtuvės saloje, baro spintoje, kuri elegantiškai paslėpta banguotoje sienoje. Taip atsirado vientisa, organiška erdvė, kuri vizualiai tarsi teka, kurioje kiekvienas elementas jungiasi su kitu be pertrūkių.
Interjero detalės buvo kruopščiai apgalvotos – net ir lovos galvūgalis suprojektuotas taip, kad būtų ne tik patogus, bet ir taptų akcentu. Pasirinkti didelio formato veidrodžiai, padedantys vizualiai išplėsti erdvę, o baldai su natūralaus lukšto apdaila papildo šilumos ir tikrumo pojūtį.
Vonios kambariai tapo ramybės ir atsipalaidavimo vietomis. Čia atsisakyta įprastų sprendimų siekiant sukurti SPA atmosferą – šiltas apšvietimas, nišos daiktams, apvalios formos ir derančios medžiagos pabrėžia vientisumo ir švaros pojūtį.
Nors interjeras kurtas laikantis neutralumo ir minimalizmo, jis išlieka gyvas – tai lemia ne tik tekstūros, bet ir čia gyvenančių žmonių gyvenimo ritmas. Šeimoje auga ketverių metų berniukas, tad natūralu, kad namuose netrūksta spalvotų daiktų ir žaislų.
Tačiau gerai apgalvotas daiktų laikymas ir funkcionalūs sprendimai leidžia palaikyti tvarką, o kiekvienas daiktas turi savo vietą.
Šiuo metu namai jau beveik baigti įrengti, liko paskutinis akcentas – paveikslas, kuris užbaigs erdvės kompoziciją. Tik tuomet, pasak šeimininkės, bus galima atsikvėpti po viso statybų maratono ir iki galo įsikurti šiuose ramiuose, šiltuose ir gyvuose namuose.