Buvo laikai, kai vaistininkai varžėsi, kieno vaistinės interjeras bus įspūdingesnis. Iki šiol Kaune išliko tik kelios tokios. Jose išsaugota daugybė savitų detalių. Garsiausios iš jų likimas vėl pakibo ant plauko.

Kauniečiai puikiai žino Laisvės alėjoje veikiančią „Vilties“ vaistinę ir arbatinę, kurios languose visada žaliuoja gėlės, o užėjus į vidų akį patraukia išskirtinis interjeras.

Gali būti, kad prieš 121 metus įsteigta, o į dabartines patalpas 1958 metais perkelta vaistinė gyvuos jau neilgai.

Jos savininkai paskelbė, kad patalpas parduoda. Pasigirdo kalbų, kad konkuruoti su modernių vaistinių tinklais tapo per sunku.

[[ge:lrytas:lrytas:36565417]]

Kauniečiai, išgirdę, jog istorinis objektas gali būti uždarytas, pradėjo plūsti į vaistinę, fotografuoti jos vidų, kad „Viltis“ liktų įamžinta bent nuotraukose.

Kaune yra dar kelios senos savo interjeru išsiskiriančios vaistinės. Kaip pavyksta išsilaikyti joms?

Prašo daugiau nei milijono

Vienos nekilnojamojo turto bendrovės interneto svetainėje pasirodė skelbimas, kad parduodamos prestižinės 452,66 kv. m komercinės patalpos pačioje Kauno širdyje – Laisvės alėjoje.

[[ge:lrytas:lrytas:10750889]][[ge:lrytas:lrytas:41728043]][[ge:lrytas:lrytas:41792594]]

„Tai unikali proga investicijai ar verslo plėtrai išskirtinėje vietoje, kur daugelį metų veikė legendinė miesto vaistinė ir objektas puikiai žinomas kauniečiams“, – rašoma skelbime.

Už šį turtą prašoma 1,5 mln. eurų.

Lankytojai puolė fotografuoti

Vaistinės ir greta įkurtos arbatinės savininkas Arūnas Šiaučiulis žurnalistams leido įamžinti legendinio objekto interjerą.

Jis buvo sukurtas 1983 metais ir išsiskiria mediniais prekystaliais, vaistų spintomis, iš permatomų vamzdelių sukurtais šviestuvais, marmurinėmis grindimis, kėdėmis ir patalpų puošmena – dailininko Antano Kmieliausko sukurta freska „Viltis“.

Apžiūrinėjant sovietmečiu sukurtą puošnų interjerą į vaistinę plūstelėjo žmonės.

Vieni pirko vaistus, kiti taip pat fotografavo vaistinę.

Įamžinti šį objektą užsuko ir kaunietės Aušra Savickienė bei Indrė Dabulskė.

Moterys pasakojo, kad gyvena miesto centre, todėl vaistinę puikiai žino, pačios čia perka vaistus.

„Kai išgirdau, kad „Viltis“ gali būti parduota, suskubau čia ateiti. Reikia bent jau nufotografuoti jos interjerą, kad galėtume jį parodyti savo vaikams, kad istorija išliktų. Juk nežinia, kaip su šiuo objektu elgsis naujieji jo savininkai“, – sakė A.Savickienė.

I.Dabulskė pridūrė, kad domisi architektūra.

„Pasaulyje išskirtiniai objektai vertinami, juos mėgsta lankyti turistai. Gaila, jei Kaune neliks vienos iš legendinių vietų“, – kalbėjo moteris.

Pirkėjai ir lankytojai juos pasitikusios vaistininkės vis klausinėjo, kaip bus, ar vaistinė tikrai nebeveiks.

Maloni vaistininkė tik gūžčiojo pečiais – kažko tikslaus pasakyti negalėjo.

[[ge:lrytas:lrytas:42004993]]

Likimas kelia nerimą

„Vilties“ vaistinės likimas kelia nerimą ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus muziejininkei docentei Vilmai Gudienei.

Pernai minint 120 metų vaistinės įkūrimo sukaktį ji apie „Viltį“ rinko istorinę medžiagą.

„Jau tada supratau, kad vaistinės savininkui konkuruoti su moderniais vaistinių tinklais sudėtinga, žmonės mėgsta nuolaidas, akcijas, tad juos nuvilioja modernūs verslininkai“, – pasakojo V.Gudienė.

Tada ji „Vilties“ savininkui siūlė pasidomėti Kaune labai populiarių Amsterdamo mokyklos ir Art deco muziejų veikla, jų organizuojamomis patyriminėmis ekskursijomis.

Gal panašūs renginiai būtų privilioję daugiau lankytojų, davę papildomų pajamų. Tačiau tokiu keliu nebuvo pasukta.

Turėjo baldų gamybos įmonę

V.Gudienė pasakojo, kad 1924-aisiais Laisvės alėjos 80-ajame pastate buvo atidaryta „Centralinė vaistinė“. Jos steigėjas – vaistininkas Petras Staugaitis jai vadovavo iki 1940 metų.

Deja, sovietų okupacija pakeitė viską – 1940 metų spalio mėnesį vaistinė buvo nacionalizuota ir pavadinta „Vaistine Nr.63“.

Pokario metais vaistinė buvo perkelta iš buvusio P.Staugaičio namo į kitas patalpas Laisvės alėjoje, 1958 metais – į dabartines patalpas.

„1965 metais šioje vaistinėje pradėjo dirbti provizorė Nijolė Mikučiauskienė, o nuo 1977 iki 1984 metų ji ėjo vaistinės vedėjos pareigas. N.Mikučiauskienės indėlis šios vaistinės istorijoje itin svarbus“, – pažymėjo V.Gudienė.

[[ge:lrytas:lrytas:42004997]]

Vaistinės vedėja buvo Lietuvos komunistų partijos Kauno miesto komiteto pirmojo sekretoriaus Vladislovo Mikučiausko žmona.

Muziejininkė sakė, kad tuo metu Vyriausiosios farmacijos valdybos Kauno tarprajoninės kontoros valdytojas Vytautas Sedelskis garsėjo kaip vaistinių interjero puošybos iniciatorius ir vizionierius, turėjęs ambicijų paversti vaistines reprezentaciniais objektais.

„Kontora net turėjo savo baldų gamybos įmonę, kurios produkcija buvo eksportuojama į kitas Sovietų Sąjungos respublikas.

Lietuvos vaistinių vedėjos konkuravo tarpusavyje siekdamos, kad jų vaistinės būtų kuo gražesnės, puošnesnės, su išskirtiniais dizaino elementais.

Pavyzdžiui, Laisvės alėjoje buvusi „Teatro“ vaistinė buvo įtraukta į turistų lankytinus maršrutus“, – pasakojo V.Gudienė.

Samdė garsius kūrėjus

Šiame kontekste „Vilties“ vaistinė ypač išsiskyrė. 1979 metais ji gavo oficialų „Vilties“ vaistinės pavadinimą, kuris išliko iki šių dienų.

1983 metais, po kelerius metus trukusios rekonstrukcijos, vaistinė buvo iškilmingai atidaryta.

Vaistinės rekonstrukcija buvo atlikta pagal žinomo architekto Jono Maciulevičiaus projektą.

„Vaistinės patalpos buvo išplėstos – iš namo antrojo aukšto iškeldinti gyventojai, pastatyta vidinė laiptinė, jungusi abu aukštus. Garsiam Lietuvos dailininkui A.Kmieliauskui pateiktas užsakymas sukurti freską, atspindinčią sveikatos, vilties ir gyvybės temą“, – kalbėjo muziejininkė.

[[ge:lrytas:lrytas:42004998]]

Dailininkas A.Kmieliauskas dvejus metus kūrė specialiai šiai vaistinei skirtą freską, o interjerą papildė įmantrūs šviestuvai, baldai su istorinių vaistinių indų imitacijomis.

Pasak V.Gudienės, šiam procesui didelę reikšmę turėjo vaistinės vedėjos N.Mikučiauskienės vyro, aukšto to meto pareigūno V.Mikučiausko, įtaka.

Aukštas partinis veikėjas buvo kultūros ir meno sritims neabejingas žmogus.

„Todėl nieko nuostabaus, kad sukurti freską buvo pakviestas vienas iškiliausių šios srities dailininkų A.Kmieliauskas ir šios vaistinės interjeras nurungė bet kurios kitos Kauno vaistinės interjerą, kurie buvo saviti ir įdomūs“, – teigė muziejininkė.

Dalies patalpų atsisakė

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo „Viltis“ išliko viena iš nedaugelio nepriklausomų vaistinių Kaune.

„Šiuo metu ją valdo vaistininkas A.Šiaučiulis, kuris prisidėjo organizuojant vaistinės rekonstrukciją ir po N.Mikučiauskienės tapo jos vedėju“, – sakė V.Gudienė.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir pasikeitus vaistinių veiklos modeliui teko atsisakyti vaistinės gamybinių patalpų, dalyje jų buvo įrengta arbatinė, teko atsisakyti ir antrajame aukšte buvusių administracijos patalpų.

Muziejininkė džiaugėsi, kad vis dėlto A.Šiaučiulis išsaugojo kertinius vaistinės identiteto elementus: A.Kmieliausko freską, baldus, šviestuvus.

„Vilties“ vaistinės istorija – tai daugiau nei farmacijos istorija.

Tai liudijimas apie tai, kaip per šimtmetį keitėsi visuomenė, kultūra ir žmonių vertybės.

Tai vieta, kuri puošia Kauną savo turtinga istorija, vieta, kurią verta išsaugoti ir branginti“, – įsitikinusi V.Gudienė.

Vertina ąžuolinius baldus

Kita sena miesto vaistinė – Ąžuolyno vaistinė yra K.Petrausko gatvėje. Jos vadovė Eglė Rasa Dieninytė pasakojo, kad ši įstaiga buvo įkurta 1931 metais.

Didžiausia rekonstrukcija joje buvo atlikta 1986 metais. Tada vaistinei buvo pagaminti ąžuoliniai baldai, durys.

„Nors paveldo specialistai šio palikimo nėra įpareigoję saugoti, mes jį vertiname. Baldai tarnauja ir dabar. Ąžuolinės durys šiuo metu yra pas restauratorius. Saugau ir varinį rankų darbo šviestuvą“, – pasakojo vaistinės vadovė.

Vaistinėje puoselėjamos senosios vaistininkystės tradicijos, vaistai, kaip ir anksčiau, gaminami pagal užsakymą.

„Vis dėlto konkuruoti su stambiais vaistų pardavėjais sudėtinga. Reikėjo galvoti, kaip tiesiog išgyventi, todėl dalį savo patalpų išnuomojome medikams“, – pasakojo E.R.Dieninytė.

Kaunietė, vaistinei vadovaujanti nuo 1988 metų, tvirtino, kad ši įstaiga tikrai sulauks 100 metų.

Kai pati dirbti nebenorės, savo vaikus medikus įpareigos ją išsaugoti.

„Vilties“ vaistinės labai gaila. Ji buvo likusi vienintelė Laisvės alėjoje, puoselėjusi senąsias vaistininkystės tradicijas. Galbūt jos savininkas turėjo ieškoti išeičių, kaip išsilaikyti. Jei vis dėlto patalpas parduos, būtų gerai, kad jos atitektų į šias tradicijas ir palikimą branginančių žmonių rankas“, – kalbėjo E.R.Dieninytė.

Nišą rinkoje rasti pavyko

Savanorių prospekte veikia vaistinė, kuri buvo įkurta dar 1937 metais. Tada namą pasistatęs vaistininkas Vladas Stankūnas vaistinę įrengė pirmajame triaukščio pastato aukšte. Sovietmečiu tai buvo vaistinė Nr.62.

Dabar joje parduodami homeopatiniai vaistai.

Vaistinės vadovė Asta Randienė pasakojo, kad patalpose yra prekystalis, kuris buvo įrengtas sovietmečiu. Pirkėjai nemato, bet prekystalio užpakalinėje pusėje įrengta daug stalčių ir besisukantys padėklai. Šį palikimą vaistinės darbuotojai taip pat saugo.

A.Randienė sakė, kad išgyventi nėra paprasta, nes vaistinė specifinė, vis dėlto pirkėjų ratą turi ir užėmė savo nišą rinkoje.

Saugoma daugybė vaistinės detalių

Asta Naureckaitė

Kultūros paveldo departamento Kauno padalinio vyriausioji specialistė

„Vilties“ vaistinė yra saugomas kultūros paveldo objektas.

Saugomas ant fasado esantis profiliuotų metalo raidžių užrašas „Vaistinė“ su tarp raidžių įterptomis metalo reljefinėmis vaistinės emblemomis, virš durų portalų esantys du metalo skydai su profiliuotu įrašu 63, reiškiančiu, kad tai buvo 63-ioji vaistinė.

Saugomi ir keturi metaliniai vėliavų laikikliai abipus durų angų.

Vertingas ir vidaus dekoras bei įranga – „Vilties“ vaistinės oficinos sienose įmontuotos medinės vaistų spintelės, puoštos keraminėmis vaistų talpyklų skulptūrėlėmis, mediniai prekystaliai.

Taip pat stiklinių vamzdelių šviestuvai, medinės kėdės metalinėmis kojomis, oda aptrauktomis pasostėmis ir atkaltėmis.

Lubų, sienų, kolonų apdaila, 1983 metais dailininko A.Kmieliausko sukurta freska „Viltis“.

Plastikinių vamzdelių ir medinės konstrukcijos lubos, marmuro plokščių ir medinių skydelių sienų apdaila, grindų, pandusų, laiptų pakopų danga.

„Vilties“ vaistinės oficinos marmuro plokščių grindų danga.

Jei vaistinė bus parduota, naujasis jos savininkas turės saugoti viską, kas išvardinta. Labai daug kas priklausys nuo to, kokiems tikslams šis objektas bus nupirktas. Gal bus galima išsaugoti visą vaistinės interjerą, gal baldus perduoti muziejui.

Sovietmečiu kurti interjerai dar retai įtraukiami į kultūros paveldo nekilnojamojo turto vertybių sąrašus.

Toks objektas buvo 1978 metais pastatyti laidojimo rūmai „Liūdesys“ Jonavos gatvėje. Pastatas atnaujintas ir tarnauja pagal senąją paskirtį.

Kauniečiai liūdi: legendinė Laisvės alėjos vieta – ant permainų slenksčio