Mažus butus dažnai bandoma „ištirpdyti“ – nudažyti baltai, paslėpti daiktus ir sukurti kuo daugiau vizualinės ramybės. Tačiau interjero dizainerė Miglė Adamonytė įsitikinusi, kad erdvę kuria ne spalva, o geri sprendimai.

Kurdama 36 kv. m butą ji neatsisakė nei charakterio, nei ryškių akcentų, nei industrinės estetikos. Priešingai – būtent jie padėjo nedideliam butui įgyti aštrų charakterį. Kodėl mažas butas neturi apsimesti dideliu ir kokių klaidų verta vengti planuojant kompaktišką erdvę? Apie tai – pokalbis su interjero dizainere.

– Vos įėjus į šį 36 kv. m butą akys iškart užkliūva už metalinių pertvarų. Mažuose būstuose dažniausiai siūloma kuo daugiau slėpti ir „tirpdyti“ erdvę. Jūs pasirinkote priešingą kelią. Kodėl?

– Kiekvieną interjero projektą kuriu individualiai. Vos pamačiusi dar neįrengtą butą supratau, kad jam labiausiai tiktų urbanistinė estetika. Būstas yra rajone, kurio istorija glaudžiai susijusi su pramone, todėl ši stilistika čia atrodė natūrali.

[[ge:lrytas:lrytas:40524996]]

Funkcines zonas nusprendžiau atskirti metalinėmis konstrukcijomis, kurių ritmas primena senųjų pramoninių pastatų langus. Tačiau nenorėjau tiesiog kopijuoti industrinių klišių, todėl vietoje juodos spalvos pasirinkau tamsiai mėlyną.

Juoda būtų buvusi pernelyg agresyvi. Ieškojau spalvos, kuri išlaikytų ryšį su metalu kaip industrine medžiaga. Būtent metalų oksidacijos metu atsirandančios spalvos ir tapo šio interjero įkvėpimu.

– Nepaisant nedidelio ploto, bute aiškiai jaučiasi atskiros zonos. Kaip pavyko sukurti privatumo ir erdvumo balansą?

– Būstas buvo projektuojamas kaip vieno kambario butas, tačiau jo planas leido įrengti pilnavertę miegamojo zoną. Norėjosi ją atskirti, bet neskaidyti erdvės į mažas uždaras dėžutes. Siekiau, kad butas išliktų laisvas ir „kvėpuojantis“.

[[ge:lrytas:lrytas:42047819]][[ge:lrytas:lrytas:42175340]][[ge:lrytas:lrytas:42431231]][[ge:lrytas:lrytas:42524964]]

Įstiklintos metalinės pertvaros leido aiškiai pažymėti funkcines zonas, tačiau neprarasti šviesos ir erdvės pojūčio. Stiklas gaudo atspindžius, leidžia matyti erdvės „antrą planą“, todėl butas atrodo didesnis nei yra iš tikrųjų.

Apskritai nemanau, kad studijos tipo būstą reikia paversti dirbtine dviejų kambarių imitacija. Kur kas svarbiau sukurti pilnavertes funkcines zonas. Tuomet svetainė tampa tikra svetaine, o ne sofa virtuvėje, o miegamasis – vieta poilsiui, o ne lova bendroje erdvėje.

– Dažnai girdime patarimą mažus būstus įrengti kuo šviesiau ir neutraliau. Jūs pasirinkote ryškesnį charakterį. Kodėl?

– Kartais saugūs ir neutralūs sprendimai būna tiesiog apie nieką. Jie nepalieka įspūdžio, neturi charakterio. Norėjosi, kad šis butas būtų įdomus, kad kiekvienas užėjęs atrastų kažką savo.

Dažnai manoma, kad erdvę kuria balta spalva. Aš tuo netikiu. Erdvę kuria visuma – planavimas, proporcijos, medžiagos, detalės, šviesa. Jei mažame būste atsistoji tarpduryje ir iš karto pamatai viską, jis atrodo dar mažesnis. O kai interjeras turi sluoksnių, detalių ir netikėtų sprendimų, atsiranda gylis.

Pasaulyje tiek daug spalvų, todėl man visada įdomu, kodėl interjeruose taip dažnai renkamės baltą, pilką ar rusvą. Žinoma, galima daryti paprastai, bet man kur kas įdomiau ieškoti kitokių sprendimų.

– Vis dėlto interjeras neatrodo pavaldus madai. Ar tai buvo sąmoningas tikslas?

– Taip. Man svarbu, kad interjeras atspindėtų laikmetį, bet ne konkrečius metus. Mados keičiasi labai greitai. Tai, kas šiandien atrodo itin aktualu, po kelių metų gali pasenti.

[[ge:lrytas:lrytas:42689834]]

Todėl visada galvoju apie ilgaamžiškumą. Šio būsto nuotaiką galima visiškai pakeisti vien pakeitus dekorą, tekstilę ar meno kūrinius. Pats interjero pagrindas išliks aktualus dar ilgai. Mados praeina, stilius lieka.

– Jaučiasi didelis dėmesys medžiagoms. Kodėl jums svarbu neiti „greito interjero“ keliu?

– Visada siūlau rinktis kokybiškiausias medžiagas, kurias leidžia biudžetas. Tai ne tik tvarumo, bet ir racionalaus finansų panaudojimo klausimas.

Nemėgstu laikinų sprendimų. Greitas interjeras dažnai reiškia sprendimus, priimtus todėl, kad taip paprasčiau ar greičiau. Tačiau apgalvoti pasirinkimai turi ilgalaikę vertę. Kokybiškos medžiagos ilgiau tarnauja, gražiau sensta ir suteikia interjerui charakterio.

– Kiek laiko užtruko visas procesas?

– Nuo pirmojo susitikimo iki galutinio rezultato praėjo lygiai pusmetis.

[[ge:lrytas:lrytas:42689833]]

– Atskleiskite ir finansinę pusę. Kiek šiandien kainuoja kokybiškai įrengti tokio dydžio būstą?

– Šis projektas nebuvo ekonominės klasės. Kiekviename etape prioritetas buvo kokybė ir patikimumas. Apytikriai skaičiuojant, tokio lygio rezultatui pasiekti reikėtų numatyti apie 1100–1300 eurų už kvadratinį metrą.

– Žmones vis dar stebina mažų butų įrengimo kainos?

– Taip, nes vis dar gajus mitas, kad mažesnis būstas automatiškai reiškia daug mažesnes išlaidas. Tačiau virtuvė panašiai kainuoja tiek 36, tiek 50 kvadratinių metrų bute. Tas pats galioja ir vonios kambariui. Sofa, lova ar buitinė technika taip pat nekainuoja mažiau vien todėl, kad stovi mažesniame būste.

Žinoma, bendras biudžetas mažesniam butui bus mažesnis, tačiau kvadratinio metro kaina dėl to nebūtinai krenta.

– Kas, jūsų nuomone, yra didžiausia gero mažo būsto paslaptis?

– Tikriausiai drąsa neapsimetinėti tuo, kuo jis nėra. Mažas būstas neturi apsimesti dideliu. Jis turi būti gerai suplanuotas, funkcionalus ir turėti charakterį. Jei žmogui jame gera gyventi, vadinasi, projektas pavyko.

36 kv. m butas Vilniuje sulaužė stereotipus: dizainerė atskleidė, kiek kainavo tokį įrengti