Pasak švedų ergonominius baldus kuriančios ir gaminančios kompanijos „AJ Produktai“ padalinio Lietuvoje generalinės direktorės Eglės Gasiūnienės, šio tyrimo išvados patvirtina, kad vis dar per mažai kalbame ir darome dėl to, kad darbo sąlygos būtų geresnės. „Darbe vis dar per daug sėdima, patiriamas diskomfortas dėl nepatogios kūno padėties, vargina per didelis triukšmas ir nemaloni, dažniausiai per aukšta aplinkos temperatūra. Teoriškai visos šios aplinkybės yra lengvai ištaisomos, tačiau praktiškai daugeliui darbdavių tai yra rimtas iššūkis“, – sakė E. Gasiūnienė.
Kas penktas darbuotojas Lietuvoje dirba jausdamas skausmą
Beveik kas antras dirbantysis, t.y. 40 proc. apklaustųjų nurodė, kad darbo metu ilgai sėdi. Nepertraukiamas 30 min. sėdėjimas, kuris sudaro tris ketvirtadalius darbo laiko yra vertinamas kaip ilgas. Dar daugiau, 43 proc. apklaustųjų nurodė, kad darbe patiria nepatogias, skausmingas kūno padėtis, beveik kas trečias – 28 proc. vargsta dėl per didelio triukšmo ir 27 proc. kenčia per didelį karštį.
Susiję straipsniai
Lietuva, pagal neigiamus atsiliepimus, lyginant su Šiaurės Europos šalimis bei kaimynėmis Latvija ir Estija, pirmauja ir gerokai lenkia ES vidurkį daugelyje sričių. Lietuvoje per ilgą sėdėjimą darbe patiria daugiau dirbančiųjų (46 proc.) nei Estijoje ar Danijoje, tačiau Norvegijoje, Suomijoje ir Švedijoje per ilgai sėdinčių žmonių dar daugiau. Kas penktas lietuvis darbe kenčia nepatogias, skausmingas kūno padėtis. Beje, šis rodiklis 2 proc. punktais mažesnis nei ES vidurkis, pirmauja Latvija, kur darbo metu fizinę įtampą patiria kas penktas dirbantysis. Dėl per didelio triukšmo darbe skundėsi 15 proc. Lietuvos dirbančiųjų, mažiausiai nepatenkintų akustine aplinka Norvegijoje – 11 proc. Ergonomiškų baldų ir įrangos tėvynėje Švedijoje – 13 proc.
Trečdalis mano, kad darbas neigiamai veikia sveikatą
„Labiausiai Lietuvoje sunerimti verčiantis rodiklis yra nuomonė apie darbo sąlygų poveikį sveikatai. Net 35 proc. apklaustųjų, t.y. daugiau nei trečdalis darbuotojų nurodė, kad darbas greičiau neigiamai veikia jų sveikatą. Gerokai atsiliekame nuo ES vidurkio (26 proc), o lyginant su Danija (18 proc.), padėtis Lietuvoje beveik dvigubai prastesnė. Poveikis sveikatai apima darbo sąlygų visumą, kurioje didžiulis vaidmuo tenka įrangai, baldams, įrankiams. Todėl tiek įrengiant naujas darbo vietas, tiek renovuojant esamas pirmiausia turime vertinti ergonomiką. Kalbu ne tik apie patogią, reguliuojamo aukščio kėdę ir stalą“, – pažymėjo E. Gasiūnienė.
„AJ Produktai“ ne tik parduoda savo gaminius. Svarbią vietą įmonės veikloje užima paslaugos, kurios jau daugiau nei per du veiklos Lietuvoje dešimtmečius tapo tarsi savaime suprantamu dalyku. Elektroniniame produktų kataloge, el. parduotuvėje integruota papildoma funkcija, padedanti lengvai ir greitai susisiekti su konsultantu. Ši paslauga daugiau orientuota į fizinius asmenis, savarankiškai įsirengiančius darbo vietą. Konsultacijos apima ne tik informaciją apie daiktą. Pirmiausia stengiamasi suprasti kliento poreikį.
Verslui rengia ergonomiškų darbo vietų projektus
Verslo klientai taip pat gauna profesionalias konsultacijas. Kiekvieną projektą kuruoja ergonomikos specialistas, bendrovės vadybininkas. Jis lydi nuo apsilankymo konkrečioje vietoje, poreikių, darbo pobūdžio ir procesų įvertinimo, projekto parengimo, suderintų gaminių sąmatos sudarymo iki pristatymo į vietą ir baldų surinkimo, įrangos montavimo.
„Priemonių, skirtų ergonomiškai darbo aplinkai pardavimas yra verslas, reikalaujantis daug specifinių žinių ir tikėjimo, kad darbe žmonės gali ir turi būti laimingi. Tam reikia visai nedaug – žinių, kuriomis mielai dalinamės, ir noro. Nuoširdžiai linkiu, kad kai bus atliekamas kitas darbo sąlygų Europoje tyrimas, Lietuvos rodikliai pasikeis į gerąją pusę“, – sakė E. Gasiūnienė.