Blaivūs darbininkai – nepaprasta užduotis rangos bendrovėms. Gerieji statybininkai kloja plytas Norvegijoje ar Vokietijoje, tad vietos įmonėms neretai tenka tenkintis tais, kuriuos aptinka darbo biržoje.
„Kiekvienas, nors kiek turėjęs reikalų su statybomis, žino, kaip jie dirba“, - sako Nijolė. Ji nenuleisdavo akių nuo darbininkų, krutančių prie apšiltinamo namo. O prireikus statybos techninį prižiūrėtoją per dieną išsikviesdavo po keletą kartų.
Rezultatas? Lapkričio sąskaitoje už dviejų kambarių buto šildymą N.Šiliauskienė sumokėjo 7 litus. Pernykštį lapkritį mokestis už šildymą sukosi apie 10 litų. Kažkoks nesusipratimas? Anaiptol. Šis šildymo sezonas – jau trečias, kai Mažeikiuose, Sodų gatvės 10 namo gyventojai už šildymą, Aplinkos ministerijos duomenimis, moka mažiausiai Lietuvoje.
„Mano butas – trečiame aukšte. Šiuo metu esu užsukusi radiatorius, nes kambariuose ir taip 22 laipsniai šilumos“, - sako Nijolė.
Paskolos neprireikė
Taupiausiame Lietuvoje name – 100 butų. Ir nė vieno jų savininkui neprireikė iš kišenės traukti pinigų paskolai padengti.
„Neėmėme jokios paskolos. Rengėmės renovacijai, ir tam skirtame fonde sukaupėme pinigų. Su rangovais kas mėnesį atsiskaitydavome už atliktus darbus. O kiek pinigų pritrūko, tiek sudėjome ir iš karto sumokėjome. Tad esame „laisvi“ ir laimingi - niekam neskolingi“, - tikina N.Šiliauskienė.
Žinoma, šio daugiabučio renovacijai buvo skirta pinigų iš ES struktūrinių fondų, - apie 1,23 mln. litų. Gyventojai turėjo sumokėti 15 proc. lėšų, o tai sudarė apie 185 tūkst. litų.
Anot N.Šiliauskienės, vidutinė šildymo kaina iki renovacijos sukosi apie 3 litus už kvadratą, tad už 50 kv. m buto šeimininkai vidutiniškai tam per mėnesį išleisdavo 150 litų.
Pernykštį šildymo sezoną ji sudarė apie 0,7 lito. Tad, atnaujinus pastatą, sąskaitos už šildymą sumažėjo maždaug 4 kartus.
Seni liko tik sienų blokai
N.Šiliauskienė yra finansininkė, ir ekonomistė. O renovacija ją privertė perkrimsti ir statybų subtilybes.
Ji pasistengė, kad statybų technine priežiūra rūpintųsi vietos specialistas. „Viešųjų pirkimų konkursą gali laimėti bet kur gyvenantis techninis prižiūrėtojas. Buvau pirmoji, - pramušiau ledus, kad konkurse galėtų dalyvauti tik Mažeikių rajono specialistai.
Kas iš techninės priežiūros, jei tai darytų vilnietis ar kaunietis, statybų aikštelėje pasirodantis kartą ar du per mėnesį?“, - svarstė pašnekovė.
Nusamdžiusi specialistą, bendrija neatleido vadžių tol, kol darbininkai nenudirbo visų darbų. Jie buvo „stebimi“ tol, kol apšiltintino stogą, sienas, balkonus. Pastaruosius, kaip ir dera – įstiklino, pakeitė laiptinių duris.
„Mūsų patirtis liudija, kad būtina apšiltinti ir rūsio lubas. Kabinome ant jų akmens vatą, pritvirtinome medžio drožlių plokštėmis. Pasirodo, tai - labai svarbu, antraip šaltis skverbtųsi į pirmąjį aukštą“, - užsiminė N.Šiliauskienė.
Daugiabutyje buvo atnaujinti visi – ir vandentiekio, ir nuotėkų vamzdynai. Vardan saugumo, buvo pakeista ir elektros instaliacija.
Tiksli apskaita
Atnaujinant daugiabutį, buvo įrengta dvivamzdė šildymo sistema, o butuose ant kiekvieno radiatoriaus pritvirtinti termostatiniai ventiliai. Tad kiekvieno buto gyventojai patys gali reguliuoti šilumos kiekį.
Prie karšto vandens skaitiklių yra prijungti vadinamieji moduliai, todėl fiksuojamas tikslus suvartoto karšto vandens kiekis.
„Įprasta, kad daugiabučiuose dar daug žmonių neturi tokių skaitiklių, o patys nedeklaruoja suvartoto karšto vandens kiekio. Todėl už energiją, suvartotą jam šildyti, gyventojai atlygina brangiau mokėdami už šildymą.
Pas mus to nebūna. Yra sukurtos kompiuterinės programos, kurias pasitelkus fiksuojamas tikslios kiekvieno buto energijos sąnaudos ir karštam vandeniui paruošti, ir šildymui. Mėnesio pabaigoje tas ataskaitas užfiksuoju ir pateikiu, kam jų reikia“, - pasakojo Nijolė.