Ketvirtadienį po pietų Kauno savivaldybės taryba atsisakė pratęsti valstybinės žemės nuomos, šalia apleistos statybvietės esančios automobilių stovėjimo aikštelės sutartį su projektą vykdančia įmone „Homburg Merkurijus“. 50 tūkst. litų per metus už aikštelės nuomą mokančios bendrovės atstovai prašė pratęsti nuomą, nes šioje vietoje jie laiko statybinę įrangą – medžiagas ir techniką.
„Kam reikalinga ta aikštelė, jeigu statybos nevyksta daugiau nei 2 metai? Kam jos reikia? Ar čia iš viso kas nors žada ką nors statyti?“ – tarybos posėdyje klausė opozicijos atstovas, buvęs miesto meras, liberalas Rimantas Mikaitis.
Kauno meras, konservatorius Andrius Kupčinskas pripažino, nieko nežinantis apie „Homburg Merkurijus“ planus.
„Aš žinau tiek, kiek jūs. Statybos įšaldytos, įrengė požeminę stovėjimo aikštelę, ir darbai sustojo. Šis objektas, miesto centre atsivėrusi dykynė miestui daro didelę žalą. Daug didesnę nei tie už aikštelės nuomą gaunami 50 tūkst. litų“, – piktinosi Kauno meras.
Atmesti prašymą pratęsti šalia „Homburg“ įsigytos teritorijos esančios aikštelės nuomos sutartį siūlė ir konservatorius Vytas Bancevičius. Tarybos narys tikino, kad tik pasiuntus aiškų signalą „Merkurijų“ nugriovusiems, tačiau jo vietoje nieko taip ir nestatantiems „Homburg“ atstovams galima sulaukti kokios nors reakcijos.
„Iki šiol visi bandymai su jais susiskambinti, susisiekti jokių rezultatų nedavė“, – piktinosi Kauno meras A.Kupčinskas.
Viešbutis, apartamentai ar biurų kompleksas?
Galingai technikai nuo žemės paviršiaus nušlavus sovietmečio palikimu, o kartu ir savitu Laisvės alėjos simboliu vadintą prekybos centrą „Merkurijus“ kauniečiai spėliojo – koks gi architektūros šedevras iškils jo vietoje.
Garsiai anonsuoti planai čia įrengti prabangių apartamentų kompleksą, o vėliau – „Hilton“ viešbutį liko tik architekto Algimanto Kančo brėžiniuose. Darbininkams išliejus pamatus, statybos sustojo. Nors Kaune jaučiamas ypač didelis modernių biurų poreikis, juos bemat išsinuomotų brangiai apmokamas darbo vietas steigiančios užsienio kompanijos, buvusį „Merkurijų“ su žemės sklypu itin brangiai įsigijusi tarptautinė kompanija „Homburg“, regis, niekur neskuba.
Kauno vadovams nerimą kelia tai, kad statybos gali dar ilgai neprasidėti – „Merkurijų“ valdo ta pati bendrovė „Homburg“, kurios užsakymu Latvijoje buvo statomas neseniai sugriuvęs ir 54 žmonių gyvybes nusinešęs prekybos centras.
Prieš tragediją – užsakymas projektuoti IT centrą
Dar vienu miesto centre atsiradusiu vaiduokliu besipiktinantiems miesto vadovams nerimą kelia tai, kad objekto savininkas, Olandijos ir Kanados įmonė „Homburg“ išgyvena ne patį geriausią laikmetį. Rygoje sugriuvus jos statytam, o vėliau su „Maxima“ susijusiai įmonei parduotam prekybos centrui žuvo 54 žmonės. Pasigirdo kalbų, kad bendrovė gali laikinai stabdyti projektų plėtrą.
„Prieš nelaimę buvome gavę užsakymą projektuoti aukščiausius kokybinius reikalavimus atitinkantį biurų kompleksą JAV kompanijai. Galvojama apie tai, kad čia galėtų įsikurti informacinių technologijų kompanija, tokia kaip Vilniuje esantis britų banko „Barclays“ padalinys“, – lrytas.lt sakė architektas A.Kančas.
Susipyko akcininkai?
Vėliausiai prieš metus turėjusį iškilti pastatą projektavęs Kauno architektas A.Kančas lrytas.lt žurnalistui anksčiau minėjo, kad garsios olandų ir kanadiečių bendrovės „Homburg“ planus stabdo akcininkų nesutarimai.
„Šiuo metu supirkinėjamos akcijos, siekiama, kad jos visos būtų vienose rankose. Dabar visi akcininkai turi skirtingas nuomones apie tai, kas turi iškilti „Merkurijaus“ vietoje. Šį projektą jau norėjo kelios kompanijos nupirkti, tačiau „Homburg“ atstovai atsisakė. Jie pareiškė, kad nesutarimai bus išspręsti ir statybos bet kuriuo atveju prasidės“, – pasakojo A.Kančas.
Garsus Kauno architektas minėjo, kad pagrindiniai projekto akcininkų konfliktai kilo dėl išsiskyrusių požiūrių. Viena priežasčių -– itin didelė suma, net 35 milijonai litų, už kuriuos pirktas „Merkurijus“. Pinigai, pasak A.Kančo, buvo surinkti iš investuotojais tapusių akcininkų, kurie laukia pelno ir nesutaria dėl projekto perspektyvinių krypčių.
Laukia „Homburg“ akcininkų sprendimo
„Šį projektą teko iš naujo perdaryti tris ar keturis kartus. Pradžioje vieniems atrodė, kad šiame pastate turi būti butai. Atėjus ekonominei krizei visi suprato, kad butų čia niekas nepirks. Vėliau perdarėme viską, pritaikydami viešbučio reikmėms. Dabar, kai Kaune trūksta biurų patalpų, gali būti taip, kad čia liks tik parduotuvės, biurai ir tik maža dalis butų“, – svarstė A.Kančas.
Kada statybų darbai pajudės į priekį – architektas atsakyti negalėjo. Progreso galima tikėtis tik tada, kai visos akcijos atsidurs vienose rankose, o tai padaryti nėra taip paprasta.
„Tapome tarsi situacijos įkaitais, projektuojame, teikiame pasiūlymus ir laukiame, kol jie tarpusavyje išspręs savo problemas su akcijomis. Mano žiniomis, akcijų supirkimas vyksta ne taip sparčiai, kaip norėtųsi, nes tai ilga procedūra“, – pasakojo architektas.