Nacionalinis stadionas (statybų pradžia 1987 m.)
Vyriausybė nusprendė tęsti prieš 26 metus pradėtas Nacionalinio stadiono statybas Vilniuje. Tam reikia apie 300 mln. litų, didžiosios pinigų dalies tikimasi ieškoti ES biudžete. Sporto bendruomenė yra ne kartą abejojusi, ar stadionas nebus nuostolingas. Todėl pinigus siūlyta nukreipti į mažesnius šalies sporto objektus.Vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas prieš kelis mėnesius sakė, kad prieš penkerius metus įstrigusios stadiono Šeškinėje statybos turėtų būti atnaujintos, užtruktų iki 2016 metų ir kainuotų apie 270 mln. litų.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto pastatų atnaujinimas (pradžia 1999 m.)
Šiai aukštajai mokyklai priklausančių pastatų Trakų gatvėje atnaujinimas prasidėjo dar praėjusiame amžiuje, o jį planuojama baigti tik 2018-aisiais. Kitais metais šiam objektui ketinama skirti 500 tūkst. litų – tai tik lašas jūroje, palyginti su bendromis investicijomis, kurios turėtų siekti per 35 mln. litų.
Lietuvos didžiosios kunigaikštystės Valdovų rūmai (statybų pradžia 2002 m.)
Iki šių metų gegužės mėnesio atlikus darbų už 261 mln. litų, buvo atkurta vadinamoji rūmų A dalis - 53 proc. viso pastato ploto. Nepabaigta vadinamoji B dalis, kurią sudaro šiaurinis, dalis vakarinio ir rytinio rūmų korpusai. „Darbų pabaigimo sąmata yra apie 70 mln. litų. Galima kažkiek sumažinti, galima kažką padaryti, bet sustabdžius (statybas - BNS), ji gali augti“, - paskaičiavo Kultūros ministras Šarūnas Birutis. Vilniaus pilių direkcija nurodo, kad darbams efektyviai vykdyti reikėtų bent 12 mln. litų per metus
Valstybės saugumo departamento (VSD) naujasis administracinis pastatas (statybų pradžia 2004 m.)
Valstybės saugumo departamento (VSD) naujojo administracinio pastato statyboms jau per 300 milijonų litų, o pabaigos kol kas nematyti. „Kada nors pabaigsime”, – žada VSD generalinis direktorius Gediminas Grina. Jos vyksta jau beveik dešimtmetį, o norint užbaigti pastatą reikia dar apie 70 mln. litų. Tačiau net ir tiek suradus vargu ar saugumiečiai galėtų į pastatą įsikelti. Mat nurodoma suma – be pastatui reikalingos įrangos. Kiek ji gali atsieiti, kol kas net nekalbama.
Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, remontas (pradžia 2004 m.) Dar 2004-aisiais buvo metais pradėtas Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos dalinis remontas, o nuo 2008-ųjų pradėtas esminis remontas. Statybininkai remonto metu pastebėjo, kad net bibliotekos pamatai ne visur tinkamai pastatyti, laikančiųjų sienų ertmės daugelyje vietų nesutvirtintos, užpiltos statybinėmis šiukšlėmis. , – pasakojo bibliotekos Dokumentų restauravimo centro direktorius Algirdas Plioplys. Iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamas bibliotekos remontas kainuos 85 mln. Lt. Jau panaudota 37 mln. Lt, bet darbų galą pamatyti geriausiu atveju bus galima 2016-aisiais.
Edukologijos universiteto bibliotekos-valgyklos rekonstrukcija ( pradėta 2004 m.)
Niekaip neįstengiama baigti ir milijonus kainuojančios Edukologijos universiteto bibliotekos-valgyklos rekonstrukcijos. Naujasis statinys turi iškilti studentų valgyklos vietoje. Nors pastato rekonstrukcija, jau pasiglemžusi per 15 mln. litų, turėjo baigtis 2009 metais, nei skaitančiųjų, nei valgančiųjų čia ir šiandien – nė kvapo. Iš pradžių buvo planuojama, kad pastato rekonstrukcija atsieis apie 18 mln. litų, o dabar numatoma bendra objekto vertė jau siekia beveik 23 mln. litų.
Mokslų akademijos rūmų remontas (pradžia 2004 m.)
Maždaug prieš dešimtmetį statybininkai įžengė ir į Gedimino prospekte esančius Mokslų akademijos rūmus. Jie tvarkomi etapais – iš pradžių pradėta nuo pastato vidaus. Nors dėl remonto darbų veikla šiuose rūmuose niekada nebuvo sustojusi, jų šeimininkai šmaikštauja, kad net nepradėjus kultūros paveldui priskiriamo pastato fasado atnaujinimo jau gali tekti iš naujo remontuoti vidų. Bendra Mokslų akademijos rūmų remonto, kurį pagal naujausius planus ketinama baigti 2017 metais, vertė – per 20 mln. Litų. Kitąmet šiam objektui iš Valstybės investicijų programos numatoma skirti 500 tūkst. litų.
Premjero rezidencijos Turniškėse rekonstrukcija (pradėta 2007 m.)
Po ilgo stumdymosi šiemet Vyriausybė pagaliau apsisprendė tęsti premjero rezidencijos Turniškėse rekonstrukciją, kuriai jau išleista per 5 mln. litų. Išlaikyti nenaudojamą pastatą valstybei kasmet atsieina po kelis šimtus tūkstančių litų. Nors konkurso būdu Vyriausybės kanceliarija jau buvo išrinkusi bendrovę, kuri už 480 tūkst. litų pasiūlė kitąmet užbaigti pastato rekonstrukciją, dar neaišku, kada rezidencija sulauks statybininkų, o vėliau ir premjero. Konkursą laimėjusi bendrovė „Portalas” nusprendė trauktis, todėl dabar ir vėl planuojamos naujos statybininkų paieškos
Kelių ministerijų pastatų rekonstrukcijos
Atnaujinti per krizę įšaldytą administracinio pastato rekonstrukciją užsimojo Žemės ūkio ministerija. Jai kitąmet numatyta atriekti beveik 2 mln. litų. Iš viso nuo 2006 metų šioje ministerijoje vykstantys atnaujinimo darbai valstybei atsieis per 47 mln. litų.
Įspūdingos investicijos toliau plaukia į Užsienio reikalų ministerijos rūmus, kurių rekonstrukcijai iki 2017 metų planuojama išleisti per 111 mln. litų. Kitais metais šį pastatą turėtų pasiekti per 4,6 mln. litų.
Kitąmet pasigražinti galės ir Susisiekimo ministerija – jos pastato rekonstrukcijai numatyta skirti 800 tūkst. litų.
Statybininkų sulauks ir Vidaus reikalų ministerija, kuriai skirta 300 tūkst. litų.
