2004-aisiais, kai Kazlų Rūdos savivaldybė su vienu Nyderlandų socialinio būsto paramos fondu pasirašė bendradarbiavimo sutartį, niekas neįtarė, jog dviejų aukštų karkasinis namas lietuviams taps dideliu galvos skausmu.
„Kai dabar skaitau tą bendradarbiavimo sutartį, mano akimis, ji buvo labai neprofesionaliai surašyta. Joje yra punktas, kuriuo aštuonbutį dovanojantys olandai visiškai atsiriboja nuo bet kokios atsakomybės“, - pastebėjo Kazlų Rūdos meras V.Kanevičius, anuomet nevadovavęs savivaldybei.
Kazlų Rūdos savivaldybė savo įsipareigojimą, kuris kainavo 300 tūkst. litų, įvykdė: sutvarkė pamatus, ant kurių anksčiau ketino statyti mūrinį daugiabutį, bei visas komunikacijas.
Olandų aštuonbutis turėjo būti šildomas dujomis. Jame yra įrengtos virtuvės, tualetai, dušo kabinos, dujų katilai.
Olandų fondas buvo įsipareigojęs atgabenti karkasinį namą, jį surinkti, prijungti prie komunikacijų ir iki 2005-ųjų liepos atiduoti jį valstybinei statybos inspekcijai, kad būtų galima statinį eksploatuoti.
Olandai statybą baigė mėnesiu anksčiau ir dingo. Jie nepateikė nei techninio projekto, nei vandentiekio, dujų dokumentų.
Tuometės Kazlų Rūdos savivaldybės vadovų pasitikėjimas užsieniečiais po kiek laiko subyrėjo į šipulius.
Į Olandiją iš Kazlų Rūdos ėmė plaukti raštai, kuriais buvo bandoma išsireikalauti dokumentus ir padaryti darbą iki galo.
Iš pradžių olandų fondas dar atsakinėjo į tuos raštus, o paskui liovėsi, nes bankrutavo.
Savivaldybės vadovai olandams siūlė pasiimti neįteisintą statinį, kuriuo miestelis negali naudotis. Užsieniečiai pareiškė, jog jiems aštuonbutis nerūpi - esą Kazlų Rūdos savivaldybė su juo gali daryti bet ką, net ir nusigriauti.
Savivaldybės taryba, spręsdama jiems primestą problemą, kreipėsi į registrų centrą ir namą įregistravo kaip nebaigtą statybą.
Buvo svarstomas variantas pačiai savivaldybei baigti įrengti namą, jį apšiltinti, pritaikyti Lietuvos statybų normoms.
Tačiau sudaryta sąmata privertė atsisakyti tokių planų, nes paaiškėjo, kad reikėtų milijono litų. Savivaldybė neturėjo tokių pinigų.
Olandų dovana iš savivaldybės pareikalavo papildomų išlaidų.
Buvo baiminamasi, jog Kazlų Rūdos pakraštyje stūksantį aštuonbutį gali suniokoti piktavaliai, todėl namo apsauga buvo patikėta saugos tarnybai.
Šiai jau devyneri metai kas mėnesį savivaldybė moka po 300 litų.
Galop savivaldybės taryba nusprendė, jog aštuonbutį reikia parduoti.
Pirmajame aukcione buvo siūloma namą pirkti už 300 tūkst.litų.
„Nei skambučių, nei pirkėjų nesulaukėme, - sakė Kazlų Rūdos savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjas Arūnas Žemaitis. - Vasarį rengsime jau šeštą aukcioną. Aštuonbučio kainą sumažinome tris kartus - iki 100 tūkst. litų.
Šį pastatą galima nesunkiai išsiardyti ir išsigabenti. Jį apšiltinus, galima gyventi žiemą. Šiaip jis galėtų puikiai stovėti kokioje nors vasarvietėje“.
Labdaringa užsieniečių akcija, lietuviams pasibaigusi nemalonumais, taip ir liko mįslė. Jūra atplukdytas, pastatytas namas olandams kainavo nemažus pinigus. Kodėl jie aštuonbutį atvežė ir, galima sakyti, tiesiog numetė, nepabaigė darbo, niekas negali paaiškinti.
Per 600 kvadratinių metrų ploto namas savivaldybės vadovams yra užsitęsęs galvos skausmas.
Kazlų Rūdos gyventojai, tikėjęsi pagerinti gyvenimo sąlygas, neslepia susierzinimo, jog buvo apgauti.
Socialinio būsto eilėje - per šimtą miestelio šeimų.
