Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas
Rimgaudas Miliukštis teigė, kad Europos paveldo ženklas
galėtų paskatinti kultūrinius renginius, turizmą, be to, jis
galėtų būti privalumas ruošiant europinius projektus.
Jeigu miesto taryba siūlymui pritars, paraiškos forma bus
teikiama pirmajam atrankos etapui nacionaliniu lygmeniu. Jame atrinkti
objektai vėliau bus perduoti Europos Komisijai.
Kauno modernizmas susiformavo ketvirtajame praeito amžiaus
dešimtmetyje, kai miestas buvo Lietuvos laikinoji sostinė, Lenkijai
okupavus Vilniaus kraštą.
Mieste yra kelios dešimtys išskirtinės modernistinės
architektūros pavyzdžių.
Kaip rašo architektūros istorikė Jolita Kančienė, Kauno
tarpukario architektūra yra fenomenas, neturintis analogų Europoje
ir susijęs su intensyviomis statybomis. Pirmuoju lietuviškojo
modernizmo pastatu yra laikomas Centrinis paštas, pastatytas
1930-1931 metais.
Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras nurodo, jog
tarpukariu Europoje plitusias modernizmo idėjas į Lietuvą
parsivežė užsienyje studijavę architektai. Lietuvoje modernistinė
architektūra įgavo savitą formą, dėl ko yra vadinama
kaunietiškąja architektūros mokykla. Kiekvienas iš čia kūrusių
architektų turėjo savitą braižą, pasižymintį skirtingomis
moderniomis variacijomis.
Europos paveldo ženklo sąrašas kuriamas nuo 2006 metų, į jį
Europos valstybės gali siūlyti reikšmingiausius kultūros paveldo
objektus ir vietoves, liudijančius kiekvienos šalies, kaip
sudėtinės Europos dalies, identitetą, iškilias asmenybes bei
istorinius įvykius, atlikusius svarbų vaidmenį tos šalies ir
Europos istorijos ir kultūros raidoje.
Į šį sąrašą Lietuva be Kauno modernizmo taip pat yra
pasiūliusi įrašyti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą,
Žemaitijos XVIII-XX amžių medines bažnyčias kartu su Kryžių
kalnu bei Lietuvos partizaninį rezistencinį judėjimą ir jį
atspindintį Genocido aukų muziejų Vilniuje.