Šiuo metu brangsta ir senų, ir naujų butų nuoma. Daugumai žmonių, norinčių išsinuomoti būstą Vilniuje, 500–900 litų mokestis per mėnesį yra maksimali suma, kurią galėtų skirti mokėti už nuomą.
Dalis respondentų (39 proc.) galėtų mokėti ki 500 litų, 25 proc. – iki 700 litų, dar 20 proc. – iki 900 litų per mėnesį. Dešimtadalis nuomos mokesčiui tegalėtų skirti iki 200 litų ir tik lmažiau nei 10 proc. tyrimo dalyvių – daugiau nei 900 litų.
Nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt atlikto tyrimo duomenimis, didžioji dalis ieškančiųjų nuomotis būstą Kaune galėtų už nuomą mokėti 200–600 Lt per mėnesį. 43 proc. galėtų skirti iki 400 litų, 27 proc. – iki 600 litų, 20 proc. – iki 200 litų. Tik dešimtadalis už nuomą per mėnesį galėtų mokėti daugiau nei 600 litų, bet ne daugiau kaip 1000 litų.
Klaipėdoje, kaip ir Kaune, dauguma nuomai per mėnesį galėtų skirti iki 600 litų. Šiek tiek daugiau nei dešimtadalis galėtų skirti didesnę nei 600 litų sumą, bet ji, kaip ir Kaune, neturėtų būti didesnė nei 1000 litų.
Šiuo metu už senos statybos vieno kambario butą Vilniuje prašoma vidutiniškai nuo 600 iki 900 litų, už dviejų kambarių – nuo 700 iki 1000 litų mėnesiui.
Naujos statybos butų nuoma kainuoja brangiau: nuo 900 iki 1200 litų už vieno kambario ir nuo 1100 iki 1500 litų už dviejų kambarių buto nuomą.
Kaune senos statybos vieno kambario buto nuomos kaina siekia vidutiniškai 400 litų, dviejų kambarių – vidutiniškai nuo 600 iki 800 litų mėnesiui. Naujos statybos vieno kambario butų pasiūlos trūksta, dviejų kambarių butų nuomos kaina siekia vidutiniškai nuo 1100 litų mėnesiui.
Klaipėdoje senos statybos vieno kambario buto nuomos kaina siekia vidutiniškai nuo 600 litų, dviejų kambarių – apie 800–900 litų. Naujos statybos vieno kambario butų pasiūlos šiuo metu trūksta, dviejų kambarių butų nuomos kaina siekia vidutiniškai nuo 1100 litų.
Nuomos kaina ir vieta, kurioje siūlomas būstas, yra pagrindiniai nuomos atrankos kriterijai (atitinkamai 24 ir 21 proc. respondentų).
Taip pat daug dėmesio skiriama kambarių skaičiui (15 proc.), baldams (12 proc.), šildymo tipui (10 proc.).
Paklausti, ar kreipia dėmesį, kokie šeimininkai nuomoja būstą, dauguma tyrime dalyvavusiųjų teigia, kad jiems svarbu, kad šeimininkai būtų sąžiningi ir vėliau nekiltų problemų dėl nuomininko sumokėtų mokesčių (36 proc.) ir kad jie nesikištų į nuomininko reikalus (nesilankytų būste, nekamantinėtų kaimynų ir pan. (32 proc.).
Kas penktam šeimininkai rūpi tik tiek, kad būtų tvarkingi, rūpestingi ir ne per daug reiklūs. Beveik dešimtadalis respondentų norėtų draugiškų šeimininkų, kad su jais galėtų pabendrauti, likusiems šeimininkai visiškai nerūpi, nes svarbiausia – pats būstas.
Nuomininkams svarbiausia, kad nuomojamame būste būtų šaldytuvas (20 proc. respondentų), skalbimo mašina (18 proc.), dušo kabina (14 proc.), baldai, nes nenorima pirkti savo ir kraustantis galvoti, kaip juos išsigabenti (14 proc.), internetas (12 proc.), vonia (11 proc.).
Mažiau svarbūs dalykai yra televizorius, mikrobangų krosnelė (5 proc.) ar kiti namų apyvokos daiktai, pavyzdžiui, indai, puodai ir kt. (2 proc.).
