Išaugus naujo gyvenamojo būsto paklausai, daugiau NT perkamas siekiant investuoti, o naujai įsigytas būstas dažnai būna išnuomojamas.
Nors tikslių duomenų nėra, tačiau manoma, kad pernai Vilniuje išnuomota apie 4 tūkst. būstų.
„DNB būstas“ duomenimis, Lietuvoje 93 proc. asmenų gyvena nuosavame būste ir tik 7 proc. būstą nuomoja. Netgi giminingose Latvijoje ir Estijoje būstą nuomoja triskart daugiau gyventojų. Lyginant Lietuvą su Vakarų valstybėmis, skirtumas dar akivaizdesnis: Didžiojoje Britanijoje pastogę nuomojasi 32 proc., Vokietijoje – 47 proc., Šveicarijoje – 55 procentai.
Netgi JAV, kur būsto turėjimas vadinamas amerikietiškaja svajone, turinčių savą būstą ir pastogę besinuomojančiųjų asmenų santykis gerokai labiau subalansuotas. Čia būstą nuomojasi 45 proc. gyventojų.
Tad ar logiška investuoti į NT, jei tik labai menka dalis gyventojų būstą nuomoja?
„DNB būstas“ direktorius Audrius Gudanavičius neabejoja, kad nuomos rinka augs. Be to, kad vis daugėja jaunų mobilumą vertinančių specialistų, savo padaro ir bankų reikalavimas sukaupti 15 proc. pradinį įnašą būstui pirkti. Taip pat, anot A.Gudanavičiaus, daugėja tokių asmenų, kurie prieš pirkdami būstą nori išmėginti nusižiūrėtą rajoną ar išbandyti, kaip jiems sektųsi gyventi iš miesto persikėlus į namą užmiestyje.
Lietuvoje pastebimi augančios būsto nuomos kultūros ženklai: vis daugiau nuomotojų renkasi sandorius registruoti Registrų centre, o nuomos veiklos imasi įsigiję verslo liudijimus. Tačiau kol kas dažnai nuomotojai ir nuomininkai nepasitiki vieni kitais: vieni nori išnuomoti, bet bijo, kiti nori išsinuomoti, bet taip pat nuogąstauja.
„Lietuvoje nuomotojai kartais taiko akivaizdžiai diskriminacines sąlygas potencialiems nuomininkams. Pavyzdžiui, nurodoma, kad nepageidaujamos vaikus auginančios šeimos. Iš kitos pusės, nemažai nuomininkų įsiskolina už paslaugas, o iškeldinti nuomos nemokantį nuomininką gali būti keblu“, - sako A.Gudanavičius.
