Nešiojamasis kompiuteris, kelionei į Egiptą atidėti doleriai, vyro pasas, sportinis krepšys ir alkoholis. Toks, atrodytų, nedidelis vagių grobio sąrašas jaunai šeimai kainavo apie 7 tūkst. litų. „Tąsyk vagys, sakyčiau, dar buvo gana delikatūs – nieko pernelyg nevartė, išskyrus drabužių spintą, paėmė tik brangų nešiojamąjį kompiuterį nuo stalo, kurį vos prieš porą savaičių buvome išsimokėtinai įsigiję.
Visa kita turbūt tik kaip priedas buvo prigriebta – grynieji pinigai, alkoholis ir sportinis krepšys, į kurį, matomai, savo laimikį ir susikrovė, - pasakojo Julija. – Net auksinės mamos dovanotos pasagėlės ant komodos vagys nepastebėjo“.
Kai jauna pora paskambino policijai, pareigūnai liepė nieko neliesti ir laukti atvykstančių kriminalistų. Šventės baigėsi gurkšnojant kavą jų draugijoje, klausantis istorijų apie tai, kaip lengva vagims patekti pro plastikinius balkonus ir net pro šarvo duris.
„Pareigūnai, paėmę mūsų su vyru pirštų antspaudus, viską, prie ko galimai lietėsi vagys apibarstė savo tamsia pudra antspaudams ieškoti. Deja, vagys dirbo su pirštinėmis, tad antspaudų nepaliko.“ Iš įsilaužimo pėdsakų policija aptiko tik nedidelius įbrėžimus ant balkono turėklų – matomai, nuo kažkokių kablių ar kopėčių ir nedidelį plastiko įlinkį ties balkono sąvara, net nesugadino atidarymo mechanizmo.
Kaip paaiškino kriminalistas Julijai – vagys tokius balkonus atidaro paprastai: pakanka pakišti svirtelę, pakelti atidarymo mechanizmą į viršų ir – prašome į vidų. O išėjo ramiai per duris.
„Prieš mūsų namą stovi apleistas pastatas – kas turbūt palengvino vagišiams darbą. Apačioje gyvenantys kaimynai teigė nieko negirdėję ir nieko įtartino nepastebėję. Nors pasak policijos, vagys turėjo lipti ir per jų languose įmontuotas grotas, kad patektų į mūsų balkoną“, - pasakojo vilniečiai.
Vos nenuplaukė kelionė į Egiptą
Dėl vagystės pora vos neliko be atostogų Egipte – mat po jos pasigedo ir vyro paso. „Skubiai jį užblokavome, kad niekas negalėtų pasinaudoti vyro tapatybe. Tačiau netrukus išaiškėjo, jog pasas saugiai guli pas vyro tėvus.
Išsiuntėme prašymą atšaukti paso blokavimą – bet kadangi viskas įvyko kone per vieną parą, nemalonus netikėtumas mūsų laukė dar ir oro uoste, kai išvykstant pasieniečiai pasakė, jog vyras negali vykti, nes pasas negaliojantis.
Parodėme policijos dokumentą apie įvykusią vagystę, papasakojome, jog pasas buvo užblokuotas, bet nespėta dar atšaukti blokavimo, migracijos įstaiga taip pat buvo dar nepasiekiama neprasidėjus darbo dienai, o lėktuvas jau turi išskristi ir kelių tūkstančių litų kelionei grėsė nuplaukti. Tąsyk mums pasisekė, – mumis patikėjo, o draugė prasidėjus darbo dienai jiems pristatė reikiamus dokumentus“, - prisiminė Julija.
Vagystė ne žaibas – gali trenkti dukart
Nors patyrė nuostolių ir nemalonių išgyvenimų, Julija jau po pusmečio nurimo. Ji nebestato prie balkono durų barškančios drabužių džiovyklės (kad atidarant prižadintų garsas ir išgąsdintų vagis), nustojo bijoti likti naktį viena namuose.
Ypatingų apsaugos priemonių šeima nesiėmė, nusprendę, kad vagys dukart į tą patį butą neis, juolab, kad ir turto nelabai kokio liko – bet atsargos dėlei apsidraudė. Nuo vagystės praėjo beveik metai. „Po Kalėdų žmona liko pas gimines, o aš grįžau į Vilnių susitikti su draugais. Susitikimas užsitęsė iki paryčių, grįžtu namo – randu užsklęstas iš vidaus duris. Stebiuosi, kodėl žmona taip anksti grįžo, atsargiai pabeldžiu – tyla, garsiau – tyla.
Skambinu į duris – neatidaro. Skambinu į mobilų – atsiliepia prižadinta žmona sako: „Aš miegu kaime, kodėl taip anksti skambini?“. Iškart supratau, jog kažkas ne taip. Išėjau į gatvę, matau, balkonas ne iki galo užvertas“, - pasakojo Julijos vyras Tomas.
Duris atvėrė gaisrininkai
Tąnakt pernakvojęs pas seserį, ryte sulaukė grįžusios žmonos ir kartu iškvietė policiją. „Tiksliai nepamenu, kaip ten buvo, nes abu buvome šokiruoti, berods, pati policija paskambino gaisrininkams. Šie atvyko su kopėčiomis, užlipo pro balkoną vidun ir atšovė skląstį“, - prisiminė Tomas.
„Gerai, kad nelaimėje sutinki gerų žmonių – dėl policijos pareigūnų ir gaisrininkų nereikėjo laužti durų, nes tai irgi būtų kainavę. Tačiau nukentėjome: vagys vėl pasiglemžė nešiojamąjį kompiuterį, fotoaparatą, išnešė visą alkoholį, termosą, brangią turistinę kuprinę, šįkart pagriebė ir žmonai dovanotą aukso grandinėlę, nors buvo paslėpta ant drabužių pakabos, - vardijo nuostolius Tomas. Atrado ir nuotraukų albume laikytus 500 litų.
Pavogė net mobiliųjų telefonų pakrovėjus, vaizdo grotuvą ir diktofoną, kompiuterio krepšį, vertingesnius papuošalus ir net monetas iš taupyklės“.
Pora suskaičiavo, kad iš viso vagys išnešė turto už maždaug 3,5 tūkst. litų, neskaičiuojant kompiuterio, kurio nuostolius padengė bendrovės draudikas.
„Nežinau, ar tai buvo tie patys vagys ir jie turėjo daugiau laiko, ar tiesiog kiti i vagišiai – šįkart buvo viskas išvartyta, kruopos, drabužiai, knygos, išversti ir peržiūrėti net asmeniniai laiškai ir nuotraukos, patalynė, net apatiniai išnaršyti... Šlykštus jausmas, kad kažkas knaisiojosi po tavo namus ir asmeninius daiktus", - net nusipurtė Julija.
Kita vertus, antrą sykį finansiškai jie nukentėjo mažiau – kompiuteris buvo darbovietės, kuri jį taip pat buvo apdraudusi, grynųjų pinigų laikė nedaug, ir atrodė pavogta nedaug - bet net ir surašius pareiškimą, kas savaitę pora vis pasigesdavo naujų daiktų, kurių kasdien nenauda – tai termoso, tai jubiliejinės monetos, tai papuošalo.
Ėmė labiau saugotis
Pasak Tomo, po patirtų dviejų vagysčių pora sustiprino buto apsaugą:„Susisiekėme su langų gamintojais, įsistatėme spyną į balkono duris, taip pat sumontavome metalines žaliuzes, pakeitėme spynas. Subūrėme kaimynus, pasikeitėme laiptinės duris ir įsistatėme telefonspynę ir toliau draudžiamės, nes draudimas praktiškai visus nuostolius atlygino, be jokių priekabių.
Išvažiuodami visada kaimynams pasakome, kad prižiūrėtų. Nemažai, aišku, pagelbėjo ir tai, kad vietoj negyvenamo pastato įsikūrę gyvenamųjų namų kvartalas – vis daugiau šansų, kad įsibrovėlius pastebės priešais esančių namų kaimynai“.
