Senamiesčio bažnyčių fone liūdniausiai iš oro atrodo vadinamieji amžiaus projektai.
Pažadais, kad tuoj toliau vyks nacionalinio stadiono statybos ar bus iškeltas Lukiškių kalėjimas, maitinami vilniečiai kasdien eidami pro šalį jau nebepastebi šių objektų.
Bet pakilus į dangų atsiveria akys – apleisti statiniai, aprūdiję stogai, nušiurusios sienos.
Iškilmės – ne už kalnų
107 metai. Tiek jų prabėgo nuo tada, kai tautos patriarchas Jonas Basanavičius iškėlė idėją ant Tauro kalno pastatyti Tautos namus. Atrodo, kad Profesinių sąjungų rūmai ant Tauro kalno riogsos dar ilgai.
O iš dangaus dar labiau matyti jų bėdos. Po rūmus nuniokojusio gaisro pastatas iki šiol be dalies stogo.
Sienos jau apaugusios medeliais, o viduje tyvuliuoja nešvaraus vandens baseinas.
Tiesa, Vilniaus valdžia prižadėjo, kad 2018 metais 100-osios Nepriklausomybės Akto paskelbimo metinės bus švenčiamos Tautos namuose. Bet ar šį pažadą pavyks įgyvendinti? Juk iškilmės – ne už kalnų.
Susirašinėjant tarp įvairių įstaigų primarginta tūkstančiai popieriaus lapų, prikurta šimtai pasiūlymų, kreipimųsi, nesuskaičiuojama daugybė projektų ir studijų.
Nors ant Tauro kalno tebėra Profsąjungų rūmai, valdžia jau pasakoja, kad ten iškils naujas pastatas, kuriame bus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio salė simfoninės muzikos koncertams ir kitiems kultūros bei valstybės renginiams, taip pat J.Basanavičiaus universalios paskirties amfiteatrinė salė teatro spektakliams, kultūros, meno, visuomeniniams renginiams.
Tiktų tame pastate ir Lietuvos naujųjų laikų (Atgimimo) istorijos galerija, kultūros informacijos centras.
Jau vyks Dainų šventė?
Kraupiai iš oro atrodo ir nacionalinio stadiono griaučiai. Prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ verda gyvenimas, o šalia jis apmiręs.
Prieš kelis mėnesius vicemeras Jonas Pinskus įžiebė viltį pasakęs, kad nacionalinio stadiono statybos nėra utopinis projektas ir per artimiausius dvejus metus jis privalo būti baigtas.
J.Pinskus prasitarė, kad net 2016 metų Dainų šventė turi vykti nacionaliniame stadione, nors tuo sunku patikėti.
Bėda, kad visiškai neaišku, ar nepakenkė stadiono konstrukcijoms lietūs ir šalčiai. O jo statyboms užbaigti reikia mažiausiai 240 mln. litų.
Mato aprūdijusius stogus
Lukiškių kalėjimas – dar vienas objektas, kuris išsiskiria žvelgiant iš paukščio skrydžio.
Aprūdiję stogai, nutriušę pastatai – kontrastas senamiesčio grožiui.
Vilniečiai pavargo klausyti, kada 2,25 hektaro plotą užimantis Lukiškių kalėjimas bus iškeldintas iš miesto centro. Dabar valdžia žada, kad tai padarys iki 2017 metų.
Esą per porą metų bus iškraustyti kaliniai, po to – ligoninė ir tardymo izoliatorius.
Ne ką gražiau iš dangaus atrodo ir Misionierių bažnyčia bei vienuolyno kompleksas Subačiaus gatvėje, nors savivaldybė taip pat maitina pažadais, kad reikalai ims keistis į gerąją pusę. Esą vienuolyno pastatai bus pritaikyti kultūrinei, edukacinei veiklai.
Vilniaus arkivyskupija Misionierių vienuolyno kompleksą pagal panaudos sutartį neatlygintinai suteiks savivaldybei. Vienuolyno pastatas bus pritaikytas „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos berniukų bei jaunuolių choro veiklai. Į vienuolyno patalpas taip pat bus perkelta Vytės Nemunėlio pradinė mokykla, o bažnyčioje įrengta didžioji koncertų salė.
Tačiau kada tai įvyks, jei kol kas tik pasirašyta sutartis tarp arkivyskupijos ir savivaldybės? Valdžia, kelis kartus jau nusvilusi, šį kartą nesisvaido pažadais minėdama metus.
Įdėmiai stebi vilniečiai
Oro balionų pilotas Giedrius Leškevičius pasakojo, kad skraidindamas užsienio turistus jis stengiasi atkreipti jų dėmesį į senamiesčio grožį.
Svetur daug skraidęs vilnietis tikino, kad jis tuo išsiskiria. O Vilniaus svečiai apie apleistus objektus dažniausiai neklausinėja, nes nežino, kas ten yra.
Tačiau tuos objektus iš oro pastebi vilniečiai. Jiems smalsu juos apžiūrėti, o kai kurie nevengia ir balsu nusistebėti.
Vis dėlto G.Leškevičius pasidžiaugė, kad Vilnius ne tik gražus iš paukščio skrydžio, bet ir patogus nusileisti miestas.
Išskyrus Nemenčinės kryptį, šalia miesto plyti laukai. Tai – ne Suomijos sostinė Helsinkis, kurį iš trijų pusių supa jūra.
