Ką reikia žinoti prieš rengiantis statyti nuosavą namą

Taigi - ką turite žinoti, prieš žengdami šį žingsnį?

Daugiau nuotraukų (1)

Erika Bružaitė

Jun 14, 2014, 9:53 AM, atnaujinta Feb 12, 2018, 9:05 PM

Taigi - ką turite žinoti, prieš žengdami šį žingsnį?

Prieš perkant sklypą – daugybė „ar“

„Renkantis (įsigyjant) žemės sklypą statyboms reikia atkreipti dėmesį į tai, ar žemės sklypas yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre; ar priklauso vienam ar keliems bendrasavininkams. Svarbu išsiaiškinti, kokia yra žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir naudojimo pobūdis, kokie statiniai jame jau yra (jeigu yra), koks yra galimas (leidžiamas) užstatymas“, - dėstė advokatų profesinės bendrijos „Jurex“ partneris Laimonas Judickas.

Advokato teigimu, taip pat reikia įsitikinti ar yra specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, ar žemės sklypas nėra saugomojoje teritorijoje. Be to, kokios yra galimybės prisijungti prie esamų inžinerinių tinklų (elektros, vandens, nuotekų, dujų), ar yra/koks yra privažiavimas prie žemės sklypo.

Nemažiau svarbu išsiaiškinti, ar žemės sklypas nėra įkeistas, areštuotas, kitaip apsunkintas, ar nevyksta su juo susiję teisminiai ginčai (tame tarpe ginčai dėl gretimų žemės sklypų ribų) ir t. t.

„Bendruoju atveju prieš pradėdamas statybas statytojas turi turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statybų metu organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą, o užbaigus statybas – organizuoti statybos užbaigimo procedūras.

Labai svarbu, kad statytojas atidžiai ir rūpestingai išsianalizuotų ir įsitikintų, kad pasirašo jo interesus tenkinančias (apsaugančias) sutartis tiek su projektuotoju, tiek su statybos techniniu prižiūrėtoju, tiek ir su rangovu“, - pasakojo L. Judickas.

Į teisininkus kreipiasi ginčo atveju

Pašnekovo teigimu, dažniausiai į advokatus žmonės kreipiamasi tuo atveju, kai kyla ginčai su kompetentingomis institucijomis dėl prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo rengiantis būsto statyboms. Taip pat dėl gausybės kitų priežasčių: dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, dėl statybos užbaigimo procedūrų atlikimo arba kai kyla ginčai tarp statytojo ir projektuotojo dėl projektavimo rangos sutarties vykdymo.

Be to, dėl tarp statytojo ir rangovo dėl statybos rangos sutarties vykdymo (dėl darbų atlikimo terminų, dėl nekokybiškai atliekamų darbų (t. y. dėl defektų), dėl atsiradusių papildomų darbų ir apmokėjimo už juos, dėl garantinių įsipareigojimų vykdymo ir pan.)

Reikia įkeisti savo turtą

Jei namo statyboms skolinsitės pinigų iš banko, turite žinoti kelis dalykus. Bankas suteikia paskolą atsižvelgdamas į užstato vertę, todėl norint nusipirkti sklypą iš skolintų lėšų ir jame pradėti statybas būtina turėti sukaupus pakankamai savo lėšų ar turėti papildomą užstatą.

„Kliento vertinimas ir pagrindinės paskolos sąlygos iš esmės nesiskiria, palyginti su paskolų sąlygomis tik būstui įsigyti. Tačiau skiriasi paskolos ir užstato santykis, tai yra, kokia paskolos dalis suteikiama nuo įkeičiamo turto vertės. 

Paprastai skirtinguose statybų etapuose šis santykis skiriasi, ir taisyklė čia paprasta – kuo daugiau pastatyta namo, tuo didesnę procentinę dalį nuo užstato vertės gali finansuoti bankas. 

Tokio tipo paskolos dažniausiai išmokamos dalimis, pirmoji dalis žemei įsigyti, paskesnės – statyboms finansuoti“, – aiškino „Swedbank“ Privačių klientų finansavimo skyriaus vadovas Tomas Pulikas. 

Prieš pradedant galvoti apie viso projekto finansavimą rekomenduojama pirmiausia pasikonsultuoti su banko specialistais ar teisininkais. Laimono Judicko teigimu, sudarant hipoteką (įkeičiant nekilnojamajį turtą), svarbu nurodyti sandorio sudarymo vietą, datą ir laiką, skolininką, kreditorių ir įkaito davėją (kai skolininkas ir įkaito davėjas ne tas pats asmuo), jų gyvenamąją vietą (buveinę), hipotekos objektą, hipoteka užtikrinta prievolę (prievolės) ir jos (jų) konkretų ar maksimalų dydį, prievolės įvykdymo terminą. Pasirašius hipotekos sandorį, jį turi patvirtinti notaras ir pateikia hipotekos registrui duomenis apie minėtą sandorį.

Jau pasitarus su banko darbuotojais, taip pat kartu su išsirinkta gyvenamųjų namų statybos bendrove, prieš prašant kredito būsto statyboms reikia turėti tam tikrą dokumentaciją: statomo namo projektą, darbų sąmatą ir statybos leidimą. 

Skolinasi būstui pirkti, o ne statyboms

Pasak „Swedbank“ atstovo, dažniausiai klientai skolinasi pinigų pirkti būstui. Daugiau kaip du trečdaliai perka butus, apie penktadalis namus ir tik apie dešimtadalis banko suteiktų paskolų yra skirtos namų statyboms finansuoti.

„Kredito sumai daugiausia įtakos turi ne namo statybos kainos, kurios yra daugmaž panašios visoje Lietuvoje, o žemės sklypų vertė, kuri aukščiausia Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose“, – teigė T.Pulikas. 

Toks santykis nestebina, nes statant namą būsimas jo šeimininkas turi intensyviai dalyvauti statybos procese, o tam reikia nemažai laiko. Be to, statant būstą su banko paskola reikia atlikti keletą įkeitimų.

Taip pat neaiškus terminas nuo statybų pradžios iki įsikėlimo, nes viską riboja būsimojo šeimininko pinigai. Be to, tokio tipo paskolos yra išmokamos dalimis, todėl procesas užtrunka ilgiau.  Tai dažnai atbaido apie namą svajojančią šeimą. 

Baigiasi statybos, bet ne dokumentų tvarkymas

„Paskutiniai žingsnis namo statybose yra statybos užbaigimo aktas, kuris pristatomas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sudarytai statybos užbaigimo komisijai.

Tuo tarpu, vieno ar dviejų butų namų ir jų priklausinių (pagalbinio ūkio paskirties statinių, išskyrus nesudėtingus) statyba užbaigiama pačiam statytojui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos.

Šis statybų užbaigimo aktas arba deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre“, - aiškino L. Judickas.

Apsigyventi galima jau po pusmečio

Statybos bendrovės „Consensa“  direktorius Aleksandras Zagorskis teigia, kad namo statybos darbų laikotarpis gali svyruoti atsižvelgiant į statybų dokumentacijos tvarkymo trukmę. Šis procesas gali užtrukti iki 6 mėnesių. 

Klientui jau turint reikalingus dokumentus (kuriuos jo pasirinkimu gali parengti statybos įmonė) ir gavus kreditą iš banko, jau po mėnesio pradedami statybos darbai, o už pusmečio, jei statomas objektas yra iki 150 kv. m, žmogus jau drąsiai gali kraustytis į savo naujus namus.

„Šiais metais pajutome padidėjusį poreikį statytis nuosavus namus, kai kurie žmonės kompensuoja projektus savo lėšomis, kiti skolinasi iš banko. Per savaitę sulaukiame 4–5 skambučių iš klientų, norinčių statytis nuosavą būstą“,– teigė A.Zagorskis. 

Statybų bendrovės direktorius pastebėjo, jog dažniausiai nuosavą būstą ryžtasi statyti 25–40 metų žmonės, o pastatų ploto vidurkis siekia 150 kv.m.  Kai kurie klientai renkasi ir mažesnius būstus.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.