Mokesčių prievaizdai aiškino, jog taip bandyti legalizuoti nešvarius pinigus tolygu juos atnešti į Valstybinę mokesčių inspekciją ir padėti ant stalo.
Bet nekilnojamojo turto brokeriai teigė, kad sumėtyti pėdas įmanoma. Pavyzdžiui, oficialiai nurodant mažesnę sandorio vertę, nei ji yra iš tikrųjų.
Paskolų reikia vis rečiau
Tiksliai suskaičiuoti, kiek nelegaliai gautų pinigų skubama įteisinti prieš įvedant eurą, tikriausiai neįmanoma.
Juk nėra galimybių ir tiksliai nustatyti Lietuvos šešėlinės ekonomikos apimties.
„Be jokios abejonės, dalis rinkoje esančių grynųjų pinigų – nelegaliai gautos pajamos“, – kalbėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo nuomone, dalis nelegaliai gautų pinigų laikomi ne litais.
Kad kai kuriais atvejais nekilnojamasis turtas (NT) yra perkamas iš šešėlinių pinigų, neabejojo ir DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Lietuvoje cirkuliuoja labai daug grynųjų pinigų, o šešėlinės ekonomikos mastas gana didelis. Galima spėti, kad būtent grynieji pinigai pradeda gyventojams kelti rūpesčių“, – sakė analitikė.
DNB bankas apskaičiavo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį nekilnojamojo turto sandorių skaičius viršijo 10 tūkstančių ir buvo 43 procentais didesnis nei tuo pačiu metu pernai.
Pagal sandorių skaičių NT rinka pasiekė ikikrizinį 2006–2007 metų lygį.
Nurodo mažesnę vertę
Lietuvos banko duomenimis, šiandien apie trečdalį NT sandorių sudaroma imant banko paskolą.
Pakilimo metu pusė pirkinių NT rinkoje buvo įsigyjama už grynuosius pinigus.
„Tai, kad gerokai daugiau negu pusė NT sandorių sudaroma nuosavomis lėšomis, parodo tiek aukštą gyventojų santaupų lygį, tiek šešėlinių pajamų įtaką“, – sakė I.Genytė-Pikčienė.
Vienas populiariausių būdų legalizuoti pinigus – nurodyti mažesnę perkamo turto vertę, o skirtumą tarp jos ir tikrosios sumokėti pardavėjui į rankas.
„Tikėtina, kad nelegalių pinigų turintys žmonės bando juos saugiai padėti – investuoti, įsigyti naujų daiktų.
Nekilnojamasis turtas – viena iš galimybių“, – sakė NT brokerių biuro „Capital Centras“ vadovas Mantas Mikočiūnas.
Tikrina sukėlusius įtarimą
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovas Darius Buta skeptiškai vertino spėjimus, kad perkant NT galima legalizuoti neaišku kaip uždirbtus pinigus.
„Būtų tas pat, kas atnešti juos tiesiai į VMI. Jei juodi pinigai guli po lova, inspektorius nežino, kad jų turite. Bet kai perkate registruotiną nekilnojamąjį turtą, inspektorius gali bet kada paklausti, ar pinigai legalūs“, – aiškino D.Buta.
Vis dėlto vykdydama projektą „Būstas be mokesčių“ VMI per kiek daugiau nei metus nustatė 179 gyventojus, neįregistravusius gyvenamojo nekilnojamojo turto. Iš jų patikrinus 90 asmenų kilo įtarimų, kad dešimt jų yra neteisėtai praturtėję.
Šis dešimtukas negali įrodyti, iš kur gavo lėšų, už kurias įsigijo beveik 4 mln. litų vertės turto.
Paskolų rašteliais ar dovanų sutartimis šiuo metu bandoma įteisinti net 4,8 mln. litų, sumokėtų už nekilnojamąjį turtą.
Mokesčių inspektoriai pastebėjo, kad gyventojai vis dažniau aiškina, jog butus ar namus įsigijo užsidirbę užsienyje.
Gali įkliūti ir pardavėjas
Advokatės Redos Žabolienės kontoros „Metida“ advokatas Vilius Martišius sakė, jog būsto pardavėjas neprivalo tikrinti, iš kur pirkėjas gavo pinigų.
Tačiau jeigu būtų nustatyta ir įrodyta, kad pardavėjas žinojo, jog vykdant sandorį naudoti nešvarūs pinigai, jis taip pat gali būti patrauktas tiek civilinėn, tiek baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimą, o pats sandoris gali būti pripažintas niekiniu.
Tuo metu finansų įstaigos, notarai, antstoliai, advokatai privalo tikrinti klientų bei naudos gavėjų tapatybę, kai sudaromi sandoriai, kurių suma viršija 15 tūkst. eurų.
Siekdami likti nepastebėti, bandantys plauti pinigus asmenys gali dirbtinai mažinti sutartyse nurodomas turto pirkimo kainas, taip pat ieškoti statytinių, kurių vardu įsigyjamas turtas.
„Tačiau tokie atvejai, kai sutartyje rodoma daug mažesnė kaina, nei mokama realiai, yra gana rizikingi pačiam pardavėjui.
Pirmiausia toks sandoris gali sukelti įtarimų ir būti pripažintas negaliojančiu.
Kita vertus, pardavėjas pats turės šešėlinių pinigų, kuriuos teks kaip nors legalizuoti.
Be to, ylai išlindus iš maišo jis gali ne tik netekti tų pinigų, bet dar turės sumokėti mokesčius valstybei“, – įspėjo V.Martišius.
Veikia ne tik euras
Pasak brokerių biuro „Capital Centras“ vadovo M.Mikočiūno, numatomas euro įvedimas labiausiai išjudino NT rinką. Kažkodėl manoma, kad įvedus ES valiutą kils kainos.
Vis dėlto tai ne vienintelė didesnio pirkėjų aktyvumo priežastis. Didėjantį sandorių skaičių lemia ir bankai, kurie išduoda būsto paskolas už mažas palūkanas.
Be to, kai kurie žmonės atsiima indėlius, kurie šiandien – prasta investicija, ir už juos perka būstus. Paklausą didina ir gerėjantys gyventojų lūkesčiai.
Žmonės, perkantys nekilnojamąjį turtą už grynuosius, dažniausiai tai laiko investicija. Tikimasi, kad būstą bus lengva išnuomoti, o prireikus parduoti. Tam tinkamiausi nedideli butai, kuriuos nebrangu išlaikyti. Būtent jie ir perkami pirmiausia.
Sukčiauja ir statybų rangovai
Kaip teigė VMI projekto „Būstas be mokesčių“ vadovė Vaimira Jakienė, mokesčių inspektoriai nustatė atvejų, kai per rangovų ir subrangovų grandines nepagrįstai padidinamos statybos objekto sąnaudos.
„Tam bendrovės nepagrįstai priskiria statybos darbus ar medžiagas, visiškai nesusijusias su konkretaus objekto statyba. Tikrinant vieną statybų įmonę, Vilniuje pastačiusią daugiabutį su komercinės paskirties patalpomis bei stovėjimo aikštelėmis, atkreiptas dėmesys, kad statybos darbų žurnaluose nefiksuoti kai kurių subrangovų atlikti darbai, nors sąskaitos išrašytos ir priskirtos daugiabučio statybos sąnaudoms. Įtarimų sukėlė tai, kad buvo nurašytos medžiagos, kurios nebuvo naudotos statant daugiabutį, – raudonos plytos, skirtos kaminams, stoglangiai, sraigtiniai laiptai. Pradėjus tikrinti subrangovus, kai kurie jų patvirtino, kad sąskaitose nurodytus darbus atliko ne Vilniuje“, – pasakojo V.Jakienė.