Tai – poilsio namai, anksčiau priklausę Lietuvos bankui.
Kitoje gatvės pusėje malkas kapojantys vyrai skundėsi, kad jau kuris laikas net nejauku žiūrėti į tą pastatą.
„Kažkada jame buvo pilna žmonių, vakarais languose degė šviesos. Namai buvo gyvi, o dabar – lyg išmirę“, – vaizdingai pasakojo pagyvenęs dzūkas.
Turtas tapo nereikalingas
Ramus poilsis gamtos prieglobstyje prie Nemuno, Baltųjų Lakajų ežero ar Baltijos jūros.
Erdviuose kambariuose su atskiromis virtuvėlėmis, dušais ir sūkurinėmis voniomis, pirtimi, biliardo stalu, treniruoklių sale, dviračiais.
Tuo daugybę metų naudojosi už šalies pinigų politiką atsakingo Lietuvos banko darbuotojai.
Palangoje kambarys su atskira virtuve ir sanitariniu mazgu banko tarnautojams parai atsieidavo 67–134 litus. Druskininkuose tekdavo mokėti 36–95 litus, o sodyboje Molėtų rajone, prie Baltųjų Lakajų ežero, – 41–82 litus.
Parduoti sekėsi sunkiai
Nusprendęs atsikratyti poilsiaviečių Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas aiškino, kad centrinio banko veiklai šis turtas nereikalingas.
Todėl prieš trejus metus poilsiavietėms atsidūrus Valstybės turto fondo rankose, jų durys užsitrenkė ne tik banko darbuotojams, bet ir visiems poilsiautojams, kurie galėjo mokėti už paslaugas rinkos kainą.
Tiesa, prieš pusantrų metų Molėtų poilsinei buvo rastas pirkėjas, iš dešimto karto už pirminę kainą pagaliau parduota ir poilsiavietė Palangoje.
Užtat Druskininkuose ji stūkso ir tuščia, ir apleista, apaugusi aukšta žole, negenėtais krūmais ir medžiais.
Valstybei – vieni nuostoliai
Poilsiavietės kaimynas skėsčiojo rankomis: „Ar nebuvo galima ieškoti pirkėjo, kol dar ji veikė?“
Anot druskininkiečio, pastatas galėjo būti ir toliau prižiūrimas, vieni čia rastų darbo, kiti mėgautųsi poilsiu. „Gal aš prastas verslininkas, bet puikiai veikiantį namą pardavusi valstybė tikrai galėjo gerai uždirbti“, – piktinosi dzūkas.
Panašios nuomonės ir kurorto meras Ričardas Malinauskas. Nors šis pastatas nepriklauso savivaldybei ir kol kas nėra avarinis, miesto vadovams akis bado kiekvienas apleistas namas.
„Norime, kad Druskininkai būtų tvarkingi, o žmonės laimingi.
Visiškai sutinku, kad parduoti veikiančią, o ne apleistą poilsiavietę būtų buvę naudingiau ir valstybės kišenei, ir kurortui“, – kalbėjo Druskininkų meras R.Malinauskas.
Užtruko tvarkydami sklypo popierius
Stasys Overlingas
Valstybės turto fondo Privatizavimo skyriaus viršininkas
„Perėmęs šį poilsio pastatą Turto fondas kreipėsi dėl valstybinės žemės sklypo priskyrimo šiam privatizavimo objektui.
Atlikus detaliojo planavimo procedūras, suformuoto valstybinės žemės sklypo dokumentai Turto fondui buvo pateikti tik šių metų balandžio pabaigoje. Žemės sklypas Turto fondui patikėjimo teise buvo įregistruotas vos kiek daugiau nei prieš mėnesį.
Parengta šio objekto privatizavimo programa artimiausiu metu bus pateikta Privatizavimo komisijai. Jai pritarus, ji bus viešai paskelbta.“