Pigios daugiabučių renovacijos era baigiasi

Ypač vangiai į savo būsto modernizaciją įsitraukia didmiesčių gyventojai. Pavyzdžiui, Vilniuje parengtus daugiabučių namų renovacijos projektus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, kai mažesniuose miestuose jų jau parengta keliasdešimt.

Būsto renovavimo procesas stringa ir Šiauliuose – čia statybininkų pastolių nesimato nė prie vieno daugiabučio namo.

Tai stebina ne tik specialistus, bet ir renovuoto būsto privalumais įsitikintis jau spėjusius gyventojus.

Renovacijos naudą pajuto iškart

„Mane stebina senuose namuose gyvenančių žmonių pasyvumas. Patikėkite manimi – tokių gerų sąlygų modernizuoti savo būstą tikrai jau nebebus.

Šiuo metu valstybė kompensuoja 40 procentų namo renovavimo išlaidų bei apmoka investicinio plano parengimą, techninę priežiūrą, techninį projektą bei dvejus metus - projekto administravimą“, - portalui lrytas.lt sakė Šiaulių Klevų gatvės 13 namo bendrijos pirmininkė Virginija Remeikienė.

Prieš šešerius metus renovuotame name gyvenanti V.Remeikienė, kaip ir kiti šio penkiaaukščio namo gyventojai jau spėjo pasidžiaugti modernizavimo nauda.

Iki namo renovavimo už savo dviejų kambarių 48,78 kvadratinių metrų ploto buto šildymą per mėnesį apie 200 litų sumokėdavusi V.Remeikienė dabar sumoka tris-keturis kartus mažiau.

Už buto šildymą šių metų sausį šiaulietei teko sumokėti tik 63,02 Lt, vasarį – 60,27 Lt, o kovą 24,15 Lt.

Statybininkai užsiprašė per daug

Šešis daugiabučius namus administruojančią V.Remeikienę nustebino ne tik gyventojų, bet ir statybų bendrovių pasyvumas – keli Šiauliuose skelbti viešieji rangos darbų konkursai statybininkų nesudomino, spėjama, dėl statybininkams per maža pasirodžiusios kainos.

Paskelbus Vilniaus gatvės 255 namo, kurio bendrijos pirmininke taip pat yra V.Remeikienė, rangos darbų konkursą juo iš pradžių susidomėjo dešimt firmų.

Tačiau galiausiai dalyvauti konkurse panoro tik viena įmonė, kurios pasiūlyta darbų kaina namo gyventojams pasirodė pernelyg aukšta.

Ši nesėkmė V.Remeikienės nesugniuždė – būsto modernizavimui alternatyvos nematanti bendrijos pirmininkė sakė skelbsianti naują rangos darbų konkursą.

Šiauliečius renovuotis savo būstą drąsinanti ir patarimų to imtis nusprendusiems žmonėms negailinti V.Remeikienė pati žinių ir patirties įgijo dalyvaudama dviejų jos administruojamų daugiabučių namų modernizacijos procese.

Trečiojo renovuoto namo bendrijos pirmininke V.Remeikienė tapo, kai namas jau buvo modernizuostas.

„Su šiuo man „atitekusiu“ namu turiu bene daugiausia bėdų. Per kelerius metus išryškėjo namą modernizavusių statybininkų darbo brokas.

Nors garantija dar nesibaigusi, tačiau atmestinai namą renovavusi firma savo broko taisyti neskuba. Manau, kad dėl to teks kreiptis į teismą“, - sakė šiaulietė.

Dar vienas V.Remeikienės administruojamas namas yra renovuotas dalinai – sutvarkius šildymo sistemą šildymo kaštus pavyko sumažinti 20-25 procentais.

„Tokia dalinė namo modernizacija manęs nežavi. Ji kainuoja pakankamai daug, o naudos teikia mažai“, - sakė šio namo bendrijai vadovaujanti šiaulietė.

Naujos statybos namai nežavi

V.Remeikienė administruoja ir prieš penkerius metus pastatytą daugiabuti namą.

„Apie šiuolaikinę statybą esu susidariusi ne pačią geriausią nuomonę. Jei kas klaustų patarimo, tai patarčiau butą pirkti ne naujos statybos, bet sename, tačiau gerai renovuotame name", - sakė šiaulietė.

Bibliotekininke, o vėliau vienos mokymo įstaigos kadrų skyriaus darbuotoja buvusiai V.Remeikienei darbovietę teko palikti dėl paūmėjusios astmos.

„Viskas prasidėjo nuo to, kad 2006 metais namo gyventojai paprašė vienerius metus padirbėti bendrijos pirmininke.

Kai sutikau ja tapti, gyventojai ėmė spausti dėl namo renovacijos, nes mokesčiai už šildymą buvo išties dideli, o ir pačio namo stogui bei vamzdynams prireikė remonto“, - savo veiklos pradžią prisiminė V.Remeikienė.

2007-aisiais investicinį namo modernizavimo projektą pasidarę šio penkiaaukščio namo bendrijos nariai per pirmąjį etapą susidėjo plastikinius langus, pasikeitė laiptinių duris, susitvarkė rūsius.

Per antrąjį etapą turėjo būti renovuotas visas namas, bet šį procesą sustabdė vienas to daryti nepanoręs namo gyventojas. Po šio gyventojų skundų prasidėjo patikrinimai, kurie namo renovacijos pradžią atitolino vieneriems metams.

„Per tą laiką, kol reaguojant į šio gyventojo skundus vyko patikrinimai, pakilo kainos. Mes praradome vienerius metus ir 400 tūkstančių litų, nes statybos darbų kainos pakilo nuo 800 tūkstančių iki 1,2 milijono litų“, - neslėpdama nuoskaudos prisiminė V.Remeikienė.

Gali rinktis, kuriuo keliu pasukti

Šiuo metu savo būstą renovuotis nusprendę gyventojai gali rinktis du kelius: arba laukti, kol juos į daugiabučių namų modernizavimo programą įtrauks savivaldybė ir viską patikėti paskirtam administratoriui, arba savo daugiabučio namo modernizaciją pagal JESSICA programą vykdyti patiems.

„Pasirinkus pirmąjį variantą tau nieko daryti nereikės, bus parengtas renovavimo projektas. Namo gyventojams jam pritarus rangovas konkurso būdu bus išrinktas iš Centrinėje perkančiojoje organizacijoje (CPO) užsiregistravusių įmonių. Ja taps mažiausią kainą pasiūliusi įmonė ir šio konkurso namo gyventojai įtakos daryti negalės.

Nežinia, pagal kokius kriterijus įmonės yra atrenkamos į CPO, tačiau labai nustebau, kai šiame sąraše pamačiau vieną Šiauliuose prastai dirbančią įmonę, kuri vengia taisyti savo broką.

Aš, pavyzdžiui, tikrai nenorėčiau, kad, tarkime, tokia mažiausią kainą pasiūliusi įmonė imtų renovuoti mano namą ir aš, sumokėjusi pinigus, negaučiau to, ką turėčiau gauti.

Savivaldybės siūlomoje programoje manęs nežavi ir tai, kad visus renovavimo darbus prižiūrės paskirtas administratorius, kuriam atliktų darbų kokybė bei kaina gali ir nerūpėti.

Aš, pavyzdžiui, nemačiau nė vieno namo, kurį administruojanti įmonė būtų sutvarkiusi taip, kaip priklauso sutvarkyti“, - perspėjo V.Remeikienė.

Pasak jau du namus renovavusios V.Remeikienės, pasirinkus antrąjį variantą atsiranda ne tik rūpesčių, bet ir galimybių sumažinti darbų kainą bei atsisakyti nekokybiškai dirbančio rangovo paslaugų.

„Aš patarčiau rinktis šį variantą. Pavyzdžiui, nusprendus modernizavimo programą vykdyti patiems mano administruojamo M.Valančiaus gatvės 2-ojo namo darbų sąmatą pavyko sumažinti daugiau nei du kartus.

Šio namo renovacija buvo atlikta už 720 tūkstančių litų, nors investicinis planas siekė beveik du milijonus litų.

Paskelbus viešą konkursą rangovo galima ieškoti ir ne iš CPO pasiūlyto sąrašo, o sužinojus, kad konkurse nusprendė dalyvauti ir brokdarių įmonė, galima šį konkursą nutraukti, bei skelbti kitą konkursą.

Namo modernizaciją vykdant patiems su konkursą laimėjusiu rangovu dar galima mėginti pasiderėti. Be to atsiranda galimybė kontroliuoti, kaip vykdomi darbai.

Keliesi su saule, stebi, kaip darbininkai dirba, ir jei kas neaišku, imi telefoną ir skambini rangovui, kvieti jį į objektą ir prašai viską paaiškinti.

O ką gali padaryti, kai pasirenki savivaldybės siūlomą variantą? Nieko!“, - retoriškai klausė V.Remeikienė.

Gyventojai bijo imti kreditą

Kodėl dauguma žmonių vengia renovuotis būstą?

Pasak V.Remeikienės, vieniems - trūksta ryžto, kiti - vengia imti kreditą namo renovavimui, treti - baiminasi, kad statybininkai sukels kainas, o darbus atliks atmestinai.

„Savaime suprantama, kad ryždamiesi būsto modernizavimui gyventojai tam tikra prasme rizikuoja, tačiau yra ir pakankamai saugiklių tą riziką eliminuoti.

Būsto modernizavimui išleisti pinigai dėl sumažėjusių sąskaitų už šildymą sugrįžta ne per keliolika, o per kelerius metus“, - sakė kelis renovuotus daugiabučius namus administruojanti šiaulietė.

Gavo visišką valstybės paramą

Labiausia būsto renovacija gąsdina pensininkus.

„Vyresnio amžiaus žmonės bijo imti banko paskolą. Tačiau vargingiau gyvenantiems pensininkams – tiems, kurie turi teisę į kompensacijas – už renovaciją sumoka valstybė. Žmonės tuo negali patikėti.

Tačiau žinau, ką sakau: viename mano administruojamame name gyvena dvi močiutės, kurios renovuojant šį namą gavo visišką valstybės paramą. Jos nemokėjo nei už renovaciją, nei palūkanų procentų už paimtą paskolą", - sakė V.Remeikienė.

Jei toks pensininkas po kurio laiko sugalvotų parduoti butą, pirkėjui reikėtų sumokėti ne visą, o tik likusią paskolos dalį.

Dar išmokėti nespėtą paskolos dalį, o ne visą paimtą paskolą tektų sumokėti ir buto paveldėtojui, jei valstybės kompensaciją renovacijai gavęs pensininkas mirtų.

Patarė keisti šildymo sistemą

Nusprendus imtis renovacijos, V.Remeikienės teigimu, būtina keisti šildymo sistemą.

„Yra daug tvirtinančių, kad modernizuoti šildymo sistemą galima privirinus papildomą vamzdį ir išplovus esamus radiatorius.

Tačiau purvu ir atliekomis užterštų radiatorių gerai išvalyti nepavyks, o juose likęs purvas tikrai užkiš ant šių radiatorių uždėtų termoreguliatorių kanalus.

Be to, seniau pagaminti radiatoriai nėra tokie ekonomiški kaip šiuolaikiniai“, - perspėjo V.Remeikienė.

Namo pamatus šiaulietė patarė apšiltinti drėgmei atspariu putplasčiu, tačiau namo apšiltinimui šios medžiagos perspėjo geriau nenaudoti.

„Aš nusistačiusi prieš putplastį. Pagal technologiją prieš dedant putplastį nuo namo sienų juo jų reikia nuplauti per ilgą laiką susikaupusias kenksmingas medžiagas. Tačiau neteko matyti, kad statybininkai prieš klijuodami putplastį plautų sienas.

Antra - putplastis nekvėpuoja. Turėjau bičių, ir kamšalui vietoj šiaudų bei kailinių panaudojau putplastį. Pavasarį atidariusi taip apšiltintą avilį aš radau krūvą supelijusių bičių.

Jei namo fasadas bus neventiliuojamas, tuomet reikia ventiliaciją reikia įrengti bute. O tai - ir papildomi pinigai, ir dėl išsikišusių ventiliacijos kanalų suprastėjęs estetinis namo vaizdas.

Putplasčiu apšiltintas fasadas dažniausia yra tinkuojamas. Tokia danga nėra praktiška – po paprasčiausio spyrio kamuoliu joje liks įspaudas. Be to, tinkuotą fasadą reikia dažyti.

Klijuojant putplastį prie sienos „rasos taškas“ lieka statinio viduje. Gavęs drėgmės putplastis išskiria fenolo garus. Kodėl vokiečiai dabar lupa putpastį lauk ir namus šiltina kitokia danga?“, - retoriškai klausė prieš šią apšiltinimo medžiagą nusistačiusi šiaulietė.

Skarda dengtas fasadas namo nepuošia

V.Remeikienės teigimu, šiltinant namo sienas geriausia naudoti stiklo vatą – jos šilumos izoliacija yra geresnė už akmens ar mineralinės vatos šilumos izoliaciją.

Fasado apdailai nepatariama rinkti skardos.

„Pirmiausia - skarda man asocijuojasi su sandėliu. Be to, dieną skarda nuo saulės įkaista, o naktį jai atšalus kaupiasi kondensatas.

Kai mūsų name suskeldėjo laiptinių stogelius laikančios kolonos, mes jas uždengėme skarda.

Po trejų metų nuėmę šią skardą nustebome - radome nuo čia susikaupusios drėgmės suminkštėjusias ir pelyti pradėjusias kolonų plytas“, - prisiminė V.Remeikienė

Fasado apdailai šiaulietė sakė tikrai nebenaudotų ir fibrocementinių plokščių.

„Nors šios plokštės yra ekologiškos bei namo sienai leidžia „kvėpuoti“, tačiau reaguodamos į šilumos pokyčius jos ir plečiasi, ir traukiasi – todėl bėgant laikui fibrocementinės plokštės ima skilinėti, pradeda trupėti jų kampai.

Lietuvos sąlygomis šios plokštės tikrai nėra pats geriausia pasirinkimas“, - sakė V.Remeikienė.

Šiaulietės teigimu, fasado apdailai vertėtų rinktis aukšto slėgio laminato (HPL ) plokštes. Pagrindinė šių vėdinamiems namų fasadams tinkančių plokščių sudedamoji dalis yra popierius arba celiuliozės pluoštas, impregnuotas melamino dervose.

HPL plokštės yra ir ekologiškos ir atsparios atmosferos poveikiui. Nors jos kainuoja nepigiai, tačiau, V.Remeikienės teigimu, jas verta rinktis, nes gamintojas suteikia net 50 metų garantiją.

Pagerėjo karšto vandens apskaita

Savo daugiabutį namą renovuoti nusprendusiems žmonėms V.Remeikeinė patarė rinktis trijų stiklų langus ir gerai apšiltinti jų šonus bei angokraščius.

„Išorines laiptinių duris geriausia rinkti tvirtas, metalines, o vidines laiptinės duris geriau dėti medines. Jokiu būdu nepatariu pašalinti laiptinėse esančių radiatorių. Juos nupjovus nebus sutaupyta, tačiau nes išaugs butų šildymo sąskaitos.

Renovuojant namą rekomenduoju butuose sudėti elektroninius karšto vandens skaitiklius. Tai leidžia daug tiksliau apskaičiuoti karšo vandens suvartojimą.

Mūsų 30 butų namui tiekiamo karšto vandens paklaida per mėnesį dabar nesiekia nė kelių kubų, o iki sudedant elektroninius skaitiklius ji kartais siekdavo ir iki trisdešimtiems kubų“, - paaiškino V.Remeikienė.

Norint gauti 40 procentų valstybės paramą namo renovacijai būtina šiltinti namo stogą. V.Remeikienės renovuotose namuose stogo šiltinimui buvo naudota stiklo vata ir putų polistirolo plokštės, ant kurių klota bituminė danga.

Pasak šešis namus administruojančios šiaulietės, prieš apšildant stogą būtina išsivalyti bendros ventiliacijos angas.

V.Remeikienės teigimu, ant stogo sumontuoti saulės kolektoriai namo gyventojams leistų sumažinti ne tik kašto vandens sąskaitas, tačiau žmones nuo šios investicijos kol kas atbaido didelė jų kaina.

Namo renovacija ilgai netruko

Per kiek laiko galima sutvarkyti visą namo renovacijai reikiamą dokumentaciją?

„Anksčiau šis procesas trukdavo apie metus laiko. Dabar tam, manau, pakaktų ir pusmečio.

Pati namo renovacija, jei darbus atlieka gera firma, ilgai netrunka.

Statybininkų pastoliai prie mūsų namo iškilo rugsėjį, o Naujuosius metus mes jau sutikome renovuotose namuose“, - prisiminė V.Remeikienė.

Už daugiabučių renovaciją agituojanti šiaulietė sakė, kad tokių gerų sąlygų modernizuoti savo būstą daugiau nebebus.

Šiuo metu valstybė kompensuoja 40 procentų namo renovavimo išlaidų bei apmoka investicinio plano parengimą, techninę priežiūrą, techninį projektą bei dvejus metus - projekto administravimą.

Tokios lengvatinės sąlygos bus taikomos tik tiems, kas iki 2015 metų spės pasirašyti sutartį su rangovu dėl namo renovavimo.

Norint spėti bent į paskutinį šio jau nuvažiuojančio traukinio vagoną reikia paskubėti.

Jei namo gyventojai nusprendžia jį renovuoti, reikia kuo skubiau parengti investicinį planą. Tam užtrunkama apie du mėnesius. Pasitvirtinus šį planą reikia iškart skelbti rangos darbų ir techninio darbo projekto konkursą.

Jei viskas vyks sklandžiai - rangos darbų sutartį su konkursą laimėjusia įmone dar bus galima spėti pasirašyti šiemet“, - paaiškino V.Remeikienė.

Renovuoti teks visus senus namus

Tuos, kurie dar dvejoja, ar ryžtis namo renovacijai, V.Remeikienė perspėjo, kad renovuoti savo butą anksčiau ar vėliau vis tiek teks - tačiau tokių gerų sąlygų jau nebebus.

„Mažinti šilumos suvartojimą mus įpareigoja ir Europos Sąjungos direktyvos. Todėl senos statybos daugiabučiai namus teks renovuoti. Kitos išeities nėra.

Tačiau tikėtina, kad valstybės parama namų renovavimui mažės jau kitąmet“, - spėjo V.Remeikienė.

Šios šiaulietės spėjimą patvirtino ir Lietuvos aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Šiauliuose lankęsis ministras sakė siūlysiąs Vyriausybei kitąmet paramą renovacijai mažinti bent keliais procentais, kad žmonės suprastų, jog dvejodami ir nesiryždami renovacijai jie tik praras pinigus.

Darbo dairosi Lenkijos firmos

Statybos bendrovių nenoras dalyvauti renovacijos procese, pasak V.Mazuronio, bus „gydomas“ keliais būdais.

Jau liepos mėnesį turėtų būti ženkliai praplėstas CPO, per kurią vykdomi viešieji pirkimai, sąrašas. Tikimasi, kad čia užsiregistruos per 300 bendrovių.

V.Mazuronis atkreipė dėmesį ir į tai, kad darbo rinka Europos Sąjungoje atvira, todėl jei Lietuvoje vykdomoje namų renovacijos programoje vengs dalyvauti vietinės bendrovės, čia ateis lenkai ar vokiečiai.

Pavyzdžiui, viena Lenkijos firma jau dalyvavo Lietuvoje skelbtame konkurse ir namo renovavimo darbus atliks kaip subrangovas.

V.Mazuronis tokį lenkų įmonės žingsnį įvertino kaip padėties zondavimą, tačiau ateityje šioje srityje Lietuvos firmos gali pajusti stiprią konkurenciją – Lenkijoje renovacijos procesas jau eina į pabaigą ir čia dirbančios įmonės yra sukaupusios daug patirties.