Sąskaita išmušė iš vėžių: iš kiekvieno buto - po 30 tūkst. litų

Kol gyventojai ir administratorius ginčijosi dėl avarinės būklės namo remonto, kartu su balkonu žemyn nugarmėjusi moteris žuvo, o dabar statybininkai reikalauja už darbus pusės milijono litų. Seimo kontrolierius Raimondas Šukys, parlamentarės Irena Degutienė ir Aurelija Stancikienė, dešimtys instancijų. Tai – adresatai, kuriuos skundais atakuoja Panerių gatvės 15-ojo namo gyventojai, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Sostinė“.

Šio namo gyventojai netruko apskaičiuoti, kad vienam butui, atsižvelgiant į plotą, tenka 20–35 tūkst. litų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šio namo gyventojai netruko apskaičiuoti, kad vienam butui, atsižvelgiant į plotą, tenka 20–35 tūkst. litų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Arūnas Dumalakas

Jun 23, 2014, 10:25 PM, atnaujinta Feb 12, 2018, 1:54 PM

Šis avarinės būklės namas pernai išgarsėjo nelaime, kai birželio 25-ąją nukritusi kartu su antro aukšto balkonu žuvo 85 metų pensininkė. Kad namas apverktinos būklės, buvo žinoma jau kelerius metus.  Bet po tragedijos statybininkai daugiabučio gyventojus tiesiog įvarė į kampą.

Nesusikalba jau seniai

Visiškas nesusikalbėjimas. Taip trumpai padėtį apibūdino Seimo kontrolierius R.Šukys, tyręs Panerių gatvės 15-ojo namo gyventojų skundą, kurį jie suraitė jau po praėjusiais metais įvykusios tragedijos.

Dar 2010-aisiais savivaldybės specialistai apžiūrėjo namą ir nustatė, kad jis faktiškai griūva. Bet paskui tik po trejų metų pasidomėjo, kokie darbai padaryti, ir konstatavo, jog beveik nieko. Gyventojai tebesiginčijo su daugiabutį administruojančia įmone.

Du mėnesiai iki tragedijos savivaldybė namo administratoriui pateikė reikalavimus ir surašė atliekamos statinio naudojimo priežiūros aktą. Bet ir vėl nieko nebuvo atlikta. R.Šukį nustebino ir administratoriaus neveiklumas, kai įmonė per dvejus metus taip ir nesugebėjo balkonų remonto darbų įtraukti į ilgalaikių darbų planus.

Panerių gatvės 15-ąjį namą administruojanti bendrovė net nepateikė atsakymo į reikalavimą ir iki tragedijos neatliko statinio ekspertizės, nepradėjo balkonų remonto.

„Administratoriaus paaiškinimas dėl gyventojų nedalyvavimo susirinkimuose, rašomų skundų nepateisina jo neveiklumo“, – įvertino R.Šukys. Neveiklumu administratoriui nenusileidžia ir savivaldybė.

Nors jau seniai pripažinta namo avarinė būklė, jo pripažinimo avariniu aktas Registrų centre įregistruotas tik 2013-ųjų lapkritį, praėjus beveik pusei metų po tragedijos.

Ant pečių – sunki našta

Viena bėda – ne bėda. Po tragedijos Panerių gatvės 15-ojo namo gyventojų laukė dar vienas smūgis. Skubiai sušaukęs susirinkimą daugiabučio administratorius pareiškė, kad namo kapitaliniam remontui reikia apie pusės milijono litų, o gyventojai privalės atsiskaityti per penkis mėnesius.

Gyventojai netruko apskaičiuoti, kad vienam butui, atsižvelgiant į plotą, tenka 20–35 tūkst. litų. Mat namas yra kultūros paveldo zonoje ir jo remontui keliami kitokie reikalavimai bei įkainiai.

Gyventojų pečius užgulė sunki našta, nes lėšos namo atnaujinimo darbams atlikti nebuvo kaupiamos.

Kas rūpinasi paveldu?

Namo 17 butų savininkai, kurių dauguma yra pensinio amžiaus, pagalbos kreipėsi ir į administruojančią įmonę, ir į savivaldybę, bet sulaukė griežto „ne“. Nepadėjo ir graudenimai, kad kultūros paveldu turėtų rūpintis ne tik gyventojai, bet ir valdžia.

Beje, Panerių gatvės 15-ajame name kai kurios patalpos priklauso ir savivaldybei, tad ji taip pat turėtų įnešti įnašą už būtinuosius remonto darbus.

Deja, ir R.Šukys galėjo administratoriui tik rekomenduoti, kad namui atnaujinti lėšos būtų kaupiamos iš anksto ir nebūtų didelė finansinė našta gyventojams.

Vis dėlto jis gyventojų skundą pripažino pagrįstu. Bet ar nuo to gyventojams bus lengviau? Turbūt, kad ne.

Pastebėjo daugybę bėdų

Supratęs, kad ginčai greitai nesibaigs, pasitraukė vienas rangovas. O kito sudarytos darbų sąmatos gyventojai sulaukė tik po dviejų mėnesių. Suma taip pat neguodė – 469 tūkst. litų. O namo administratorius dar kartą apkaltino gyventojus, kad pasitraukė rangovas.

Administruojančios įmonės atstovams į atlapus kibo ir gyventojai – kodėl jie privalo pasirašyti sutikimą atlikti darbus, jei galutiniai skaičiavimai bus atlikti tik po remonto? Kodėl niekur neparašyta, kiek ir per kokį laikotarpį reikės mokėti kiekvieno buto savininkui?

O savivaldybės specialistai, apžiūrėję namo fasadą, pašiurpo: tinkas vietomis nutrupėjęs, karnizas įskilęs, balkonų laikančiosios konstrukcijos atviros, surūdijusios, nutrupėjęs betonas.

Specialistai taip pat pastebėjo, kad namo stogas sukritęs, nelygus, jis gali įlūžti.

Balkonus gyventojai mėgino remontuoti ir patys, bet specialistai įvertino, kad netinkamai. Juos buvo būtina nuardyti.

„Galima daryti išvadą, kad pastato konstrukcijų būklė yra avarinė, tolesnė pastato eksploatacija nesaugi“, – tokią negailestingą išvadą pateikė specialistai.

Stogo šiais metais dar neremontuos

Tik baigiantis 2013-iesiems gyventojai pagaliau pritarė kito rangovo pasiūlytai sąmatai. Išardyti balkonus ir juos atstatyti viena įmonė apsiėmė už 87 tūkst. litų.

Vis dėlto gyventojai nesutiko, kad statybininkai balkonuose išklijuotų plyteles, ir šį darbą pažadėjo atlikti patys.

Balkonų remonto darbai prasidėjo tik dabar, praėjus metams po tragedijos. Bet šis daugiabutis turės tik viena bėda mažiau. Stogo, fasado remonto darbus gyventojai atidėjo kitiems metams.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.