Tokius duomenis atskleidė didžiausios šalies ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ atlikta penkių didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa.
„Daugiau nei pusė didžiųjų šalies miestų gyventojų neturi pakankamai santaupų, kurias galėtų skirti nuostoliams padengti, jei jų būste atsitiktų didesnė nelaimė. Draudimu, šios apklausos duomenimis, palyginus su Vakarų Europa, naudojasi taip pat nedaug – vos 42 proc. – gyventojų. Todėl žala būstui ar turtui daugeliui taptų sunkiai pakeliama finansinė našta“, – sakė „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas.
Apklausos dalyvių paklausus, kokio dydžio nuostolius jie patirtų, jei jų būste atsitiktų viena iš keturių pagrindinių grėsmių – vandens, ugnies, vagystės ar gamtos jėgų žala, paaiškėjo, kad, žmonių įsivaizdavimu, vandens užliejimas atneštų 9 tūkst. Lt nuostolių, vagys išneštų turto už 11 tūkst. Lt, stichinės nelaimės atneštų nuostolių už daugiau nei 20,5 tūkst. Lt, o gaisras sunaikintų turto už 88 tūkst. litų.
Šias žalas savo jėgomis iš santaupų padengti galėtų apie pusę apklaustųjų. Brangiausiai, gyventojų įsitikinimu, kainuotų gaisro padarinių likvidavimas ir turto atkūrimas, gaisro atveju net 60 proc. apklaustųjų neturėtų lėšų suniokotam turtui atstatyti.
Dažniausiai kenčia nuo užliejimų
„Lietuvos draudimo“ atliktos apklausos duomenimis, labiausiai tikėtinomis nelaimėmis didmiesčių gyventojai įvardina vagystes ir gamtos stichijų sukeliamas žalas, tačiau, kaip rodo bendrovės statistika, dažniausiai gyventojai nukenčia nuo užliejimų.
„Mūsų statistika rodo, kad kiekvieną dieną apdraustuose būstuose vidutiniškai įvyksta bent septyni užliejimo atvejai. Devyniuose iš dešimties atvejų butui žalos pridaro pratrūkę vamzdžiai, sutrūkusios prietaisų žarnelės. Nors nuostoliai būna ganėtinai smulkūs, dažniausiai nuostoliai svyruoja nuo kelių šimtų iki poros tūkstančių litų, per metus išmokos dėl užliejimų vien apdraustiems būstams siekia daugiau nei 3 mln. Lt“, – teigė A.Gimbickas.
Anot jo, pastarųjų metų statistika rodo, kad didžiausi užliejimų nuostoliai patiriami per vasaros atostogas. Šeimininkai dažnai būna išvykę, todėl nepavyksta laiku sureaguoti į avariją.
Vagysčių ir gamtos stichijų sezonas
„Lietuvos draudimo“ statistika rodo, kad vasarą vagysčių tikimybė išauga du kartus, o liepą vagysčių skaičius, palyginti su birželiu, ūgteli dar dešimtadaliu. „Vagiama tai, ką lengva realizuoti: moderni elektronikos įranga, ypač išmanieji telefonai ir planšetės, grynieji pinigai, aukso dirbiniai“, – teigė A.Gimbickas. Šiemet vidutinė būsto vagystės žala sudarė 2,4 tūkst. litų.
Daugiausiai nuo vasaros audrų, škvalų, uraganų nukenčia nuosavi gyvenamieji namai. Dažniausiai pasitaikančios žalos –apgadinama stogo danga, įvairūs stogo apdailos elementai, pastato elementai, sugriaunami arba apgadinami kaminai. Smarkios liūtys sukelia vandens pratekėjimus į pastatus, kai apgadinamos ne tik lubos ar sienos, bet ir viduje esantys daiktai – baldai, kilimai.
Taip pat pastaraisiais metais gyventojams įsigyjant vis daugiau išmaniųjų elektronikos prietaisų nuo elektros įtampos svyravimų ar nuo perkūnijos sukeltų pasekmių sugadinami ir įvairūs buities prietaisai, elektronika. Šiemet vidutinė gyventojo patirta žala siekė 800 Lt, tačiau, palyginti su pirmuoju pernai metų pusmečiu, ir pranešimų apie nelaimes skaičius, ir gyventojams atlyginti nuostoliai išaugo dvigubai.
„Lietuvos draudimo“ užsakymu 2014 m. pradžioje didmiesčių gyventojų apklausą atliko tyrimų bendrovė „Synopticom“. Tyrimo metu internetu apklausta daugiau nei 500 didmiesčių gyventojų.
