Pusiaukelės namų projektui lėšų skirs Norvegijos fondai. Šioje šalyje panašūs projektai sėkmingai buvo įgyvendinti prieš dešimt metų. Oslo Sandakerio pusiaukelės namų vadovas Larsas Osteris su kolega šiomis dienomis vieši Lietuvoje ir domisi būsimų Pusiaukelės namų projektais.
Trečiadienį norvegai lankėsi Alytuje, o išvakarėse – Marijampolėje. Pusiaukelės namai dar bus įkurti Pravieniškėse (Kaišiadorių rajonas) bei Vilniuje.
L.Osteris, apžiūrėjęs Marijampolės pataisos namams priklausantį pastatą, kuriame po kurio laiko apsigyvens 20 nuteistųjų, mandagiai suabejojo, ar iki 2016-ųjų balandžio gerokai apleistas maždaug 300 kvadratinių metrų plotas bus prikeltas naujam gyvenimui.
„Viską spėsime, kad tik pinigų būtų“, – nuramino svečią Marijampolės pataisos namų direktorius Tadas Klusevičius.
Pastato rekonstrukcija kainuos 750 tūkst. litų. Po to reikės baldų, santechnikos, poilsiui bei pramogoms skirtų daiktų.
Pusiaukelės namų gyventojai galės naudotis internetu.
Norvegija Pusiaukelės namų projektams Lietuvoje skyrė 5 mln. litų.
„Šiuose namuose galės gyventi nuteistieji, kuriems liko pusmetis iki lygtinio paleidimo. Toks kriterijus nebus taikomas asmenims, nuteistiems iki gyvos galvos bei kalintiems už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus bei nepilnamečius, – pasakojo Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Česlovas Jocius, besirūpinantis Pusiaukelės namų projektu Lietuvoje. – Nuteistieji privalės dirbti arba mokytis. Darbas yra prievolė, – kas nedirbs, bus grąžintas į uždarą zoną“.
Beje, Pusiaukelės namų gyventojams patiems nereikės ieškotis darbo, tai už juos atliks šios įstaigos socialiniai darbuotojai.
Pusiaukelės namuose Marijampolėje bus įrengta 13 gyvenamųjų kambarių, virtuvė, poilsio patalpos, dušai.
Gyventojai nemokės komunalinių mokesčių, maistą gaminsis patys, į namus privalės sugrįžti nurodytu laiku, o susirgę naudosis ne pataisos namų, o miesto medikų paslaugomis.
Į darbą nuteistieji eis be palydos, jie nebus kontroliuojami apykojais.
Beveik laisvai gyvenančius nuteistuosius prižiūrės keturi socialiniai darbuotojai bei pamainomis dirbsiantys keturi prižiūrėtojai.
Pusiaukelės namų gyventojai su artimaisiais galės susitikti savaitgaliais.
„Kas norės, galės naudotis ir savo automobiliu, jei tik nepraradęs vairuotojo pažymėjimo“, – teigė Č.Jocius.
Lietuvos įkalinimo įstaigose šiuo metu laisvės atėmimo bausmes atlieka apie 9 tūkst. nuteistųjų.
Iš jų tik 80-čiai bus suteikta teisė įkvėpti laisvės gurkšnį Pusiaukelės namuose.
„Lietuva Europoje pirmauja pagal įkalintųjų skaičių. Norvegija – atvirkščiai, jų turi labai mažai. Šios šalies kalėjimuose daugiausia yra lenkų bei lietuvių“, – sakė Č.Jocius.
L.Osteris neabejoja projekto sėkme Lietuvoje: „Žingsnis po žingsnio bendromis jėgomis jį realizuosime“.
Norvegas teigė, jog dėl Pusiaukelės namų įkūrimo jo tėvynėje didelių problemų nebuvo iškilę. Šioje šalyje projektas nesulaukė nuteistųjų kaimynystėje gyvenančių žmonių pasipriešinimo.
Beje, viena iš šio projekto sąlygų – Pusiaukelės namai neturi būti nuošalioje ar atokioje vietoje, į visuomenę integruojami nuteistieji turi gyventi šalia laisvų žmonių.
L.Osteris pastebėjo, jog Lietuvoje Pusiaukelės namai šiek tiek skirsis nuo norvegiškųjų ne tik dėl skirtingų kultūrų: „Norvegija yra turtinga šalis. Mūsų nuteistųjų sąlygos daug geresnės, modernesnė pati sistema“.
Marijampolės pataisos namų pareigūnai sakė, jog nuteistieji domisi Pusiaukelės namais, teiraujasi, kas galės juose apsigyventi. Pastarąjį klausimą spręs įkalinimo įstaigos administracija.
„Didelio nerimo nėra, manau, jog nuteistieji pateisins mūsų lūkesčius, nekels problemų aplinkiniams“, – teigė Č.Jocius.
Jis informavo, jog netrukus prasidės viešųjų pirkimų konkursai Pusiaukelės namams įrengti.
