Miesto koncentracija svarbi daugeliu aspektų. Į užmiesčio kotedžus ir individualius namus išsikraustę gyventojai netruko įvertinti gyvenimo miesto centre privalumus, kai arti mokyklos, parduotuvės, kavinės, teatrai ir darbovietės, kai kasdieniame gyvenime beveik nereikia automobilio. Ekonominis efektas miestui - mažesni infrastruktūros kaštai.
Pasak architekto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docento Mindaugo Pakalnio, skaičiuojant nuo 2000 metų centrinėje Vilniaus dalyje gyventojų skaičius sumažėjo apie 20 procentų. Tad į miestą sugrįžusios statybos - sveikintinas reiškinys. Jame galėtų gyventi 1 mln. žmonių.
Centre paklausa didelė
Bendrovės „Eika” plėtros direktoriaus Martyno Žibūdos teigimu, Vilniaus senamiestyje ir jo prieigose plėtros galimybės didžiulės, būstų poreikis šiose vietose taip pat didelis: „Yra labai daug vietų tame pačiame senamiestyje, kur galėtų atsirasti puikūs gyvenamieji kvartalai. Mes gauname pasiūlymų įsigyti ištisus pastatus, kuriuos galėtume rekonstruoti arba jų vietoje statyti naujus namus.
Tačiau didžiausia problema - turtas nebūna konsoliduotas, tokie pastatai dažniausiai neturi vieno šeimininko. Tai apsunkina derybas, ypač kai iš savininkų tarpo atsiranda vienas, reikalaujantis nepagrįstai didelės kainos. Dėl to matome mieste netvarkomus avarinės būklės pastatus”. Nekilnojamojo turto mokestis tokiais atvejais galėtų ekonomiškai sureguliuoti santykius, interesus. Pasak M.Žibūdos, plėtotojams patrauklių buvusių pramoninių ar apleistų vietų, statinių nemažai yra Antakalnyje, Žirmūnuose.
Svarbu erdvė ir šviesa
Po sunkmečio atsigaunantis nekilnojamojo turto verslas Vilniaus centre sukūrė ir tebekuria didžiulę naujos statybos būsto pasiūlą. Vienas iš svarbių kriterijų renkantis naujus namus - vaizdas pro langą. „Šia prasme sostinės reljefas yra palankus, nes nėra plokščias - nuo kalvų atsiveria gražūs panoraminiai vaizdai. Formuodami butų kainodarą atsižvelgiame į daugelį faktorių - vaizdas pro langą - vienas jų”, - sakė M.Žibūda.
Tačiau pasak jo, renkantis būstą ne tiek svarbus vaizdas, kiek atsiverianti erdvė ir dienos šviesa. Naujuose projektuose pirmiausiai nuperkami geriausi butai, net jei jie ir brangesni. „Pirmieji renkasi iš visos paletės. Būstas yra reikšmingas gyvenimo pirkinys, todėl dažnai žmonės išleidžia jam daugiau, nei planavo, renkasi geriausią. Ir neapsirinka, nes gerais namais džiaugiasi visą gyvenimą”, - pastebėjo plėtotojų atstovas.
Tvarkosi ištisi kvartalai
Pasak M.Pakalnio, šiuolaikiniai vakarietiški miestai atnaujinami perplanuojant ištisus kvartalus, o ne statant ar renovuojant pavienius namus. Vilniuje irgi galime matyti šios tendencijos užuomazgų. Pradėjus tvarkymo, naujų statybų darbus tvarkosi ir artimiausios aplinkinės teritorijos. Dykvietės ir sandėlių vietoje Mindaugo gatvėje iškilo kvartalas „Oslo namai”, viešbutis, naujos statybos plėsis ir į aplinkinius sklypus.
Buvusio „Lietuvos” kino teatro kaimynystėje kyla „Vingrių namai”, netoliese - Reformatų skvere pradedamas „Basanavičiaus 9A” projektas. Paties „Lietuvos” kino teatro vietoje anksčiau ar vėliau irgi iškils nauji namai.
Plėtotojų žvilgsniai jau seniai krypsta į visai šalia senamiesčio esančias teritorijas už Subačiaus vartų Markučių link. Reljefas šioje vietoje ypač kalvotas, nuo Subačiaus ir aplinkinių gatvių atsiveria vaizdinga panorama į miestą.
Kol kas šiose teritorijose vyrauja priemiesčio sodybos, tačiau pokyčius ir plėtrą paskatins kitapus gatvės Vilniaus savivaldybės inicijuotas „Architektūros parko” projektas - buvusių miesto pramoninių teritorijų nuo Užupio iki Belmonto slėnio konversija į gyvenamuosius, komercinės paskirties miesto kvartalus.
Jie pakels ir šalia esančių sklypų, būstų patrauklumą bei kainas. Fabriko „Audėjas” vietoje numatytas daugiabučių kvartalas, kur bus pastatyta apie 2000 naujų butų. Jų gyventojai bažnyčių bokštus matys iš apačios.
Vaizdą pamatė ne iš karto
„Sklypą P.Višinskio g. įsigijau prieš 10 metų. Man patiko vieta, nes senamiestis - šalia. Bet apie vaizdą tada negalvojome. Tik pastatę antrą aukštą supratome, kokią vertybę turime”, - pasakojo projektą "Višinskio kalnas" plėtojančios bendrovės „Buvis” vadovas Eugenijus Ramanauskas. Prieš krizę pirktas sklypas pasirodė esąs patogioje vietoje - netoliese nutiestas naujas miesto aplinkkelis, tad čia patogus ir susisiekimas.
Baigiamame statyti name pusė butų jau parduota. „Mes čia statome pirmieji, tai ekonominės klasės namas, atitinkamai ir kainos nėra didelės, bet ateityje šioje vietoje turto kaina kils. Vaizdas pro langus vilioja, bet ne visus. Yra žmonių, kurie mieliau renkasi butus kitoje pusėje, kur mato gamtą, medžius, paukščius. Kiekvienas renkasi pagal save”, - sakė E.Ramanauskas.
