Valdžia grožį pakiš po asfaltu
Prieš du dešimtmečius statyti Nendrės gatvės 2, 4, 6, 8, 10, 12, 14, 16, 18 ir 20 namai turi bendrą kiemą ir žaliąją zoną. Ta teritorija ypatinga.
Su didžiuliais gėlynais, dekoratyviniais medžiais, treniruoklių aikštele, skulptūromis ir erdve, kurioje nuolat vyksta aplinkinių namų vaikų kūrybinės stovyklėlės. Jokiame miesto kvartale nieko panašaus nėra.
Visą bendro kiemo grožį kūrė ir prižiūri patys gyventojai. Šia veikla juos užkrėtė Nendrės gatvės 20-ajame name gyvenantis dviračių entuziastas Virginijus Benašas. Kūrybingas vyras į aplinkos puoselėjimo darbus įtraukė darželinukus ir paauglius, jaunas šeimas ir pensininkus.
Kiemas yra gausybę kartų apdovanotas už įvairiausias gyvenimo kokybės gerinimui skirtas veiklas.
Tačiau miesto tarybos sprendimu šis daugiabučių kiemas netrukus turės būti sunaikintas ir pakištas po asfaltu. Namų kieme, 1117 kvadratinių metrų plote, ruošiamasi įrengti automobilių parkavimo aikštelę.
Tokį sprendimą politikai priėmė remdamiesi tuo, kad prie daugiabučių nepakanka automobilių stovėjimo vietų.
Gyventojų nuomonė nebeįdomi
Pirmosios žinios, kad namų apsupty esančiame plote bus iškirstos pušys ir vietoj gėlynų atsiras asfaltas, gyventojus pasiekė dar prieš 3 metus.
Žinią gyventojai atsitiktinai aptiko internetiniame savivaldybės puslapyje.
Ten buvo skelbiama, kad panevėžiečiai gali susipažinti su teritorijų prie daugiabučių detaliuoju planu ir pareikšti savo nuomonę.
Planas, kur vidury kiemų nubraižyta automobilių aikštelė, Nendrės gatvės gyventojams atrodė neprotingas. Jau prieš 17 metų šių daugiabučių gyventojai turėjo galimybę už valdiškas lėšas praplėsti mašinoms statyti skirtas vietas, bet atsisakė tai daryti, pasirinko galimybę turėti didesnę poilsinę erdvę.
Pakartotinis užmojis žolę paversti asfaltu žmones supykdė.
„Rinkome parašus, kad aikštelės nebūtų, ji mums nereikalinga“, – sakė 12, 14 ir 16 namų pirmininkė Rima Kaminskienė.
Šūsnis parašų buvo nunešta į savivaldybę. Panevėžiečiai tikėjosi, kad į jų pareikštą nuomonę bus atsižvelgta.
„Susiradome įstatymus, sužinojome, kad derindami detaliuosius planus valdininkai turėjo informuoti gyventojus, kuriuos liečia pasikeitimai“, – aiškino 4-ojo Nendrės gatvės namo gyventojas Valis Tekutis.
Žmonės raštu kreipėsi į merą Vitalijų Satkevičių. Iš jo padėjėjų gavo atsakymą, kad gyventojai praleido terminą dėl pretenzijų.
Velniop medžius ir šilumos mazgą
Apie tai, kad gražusis kiemas vis dėlto atsidurs po asfaltu, buvo dar kartą priminta pernai rudenį, kai 20-ojo namo bendrija kreipėsi į Panevėžio savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrių dėl leidimo pastatyti kieme treniruoklius.
Skyriaus vedėjas Saulius Matulis raštu pranešė, kad treniruoklius leidžiama statyti laikinai, nes toje vietoje numatyta įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Kai tik prasidės darbai, sporto įrenginiai turės būti nukelti.
Daugiabučių gyventojus apėmė siaubas. Žmonės skaitė raštą ir savo akimis negalėjo patikėti, kad ilgus metus jų ir vaikų rankomis gražinta, visiems džiaugsmą ir poilsį teikianti teritorija bus nušluota nuo žemės paviršiaus, nors šūsnimis parašų buvo išreikšta nuomonė, jog kiemui aikštelės nereikia.
Bendruomenė sujudo ir dar kartą ėmė rinkti parašus, kad detaliajame plane atsiradusi automobilių stovėjimo aikštelė būtų panaikinta, paliekant erdvę gyventojų sveikatinimo poreikiams.
Į savivaldybę buvo nunešti 24 lapai su žmonių parašais.
„Sveiku protu nesuvokiama, kaip tokioje vietoje buvo įmanoma suprojektuoti aikštelę. Negana, kad žmonėms tiesiai po langais, bet dar ir ant šilumos paskirstymo mazgo. Būsimoje aikštelėje stovi šiluminė kamera, įrengtas žiedas, iš kurio vamzdynai atsišakoja į visus namus. Aplink yra sočiai žemės, susidaro įspūdis, kad viskas nubraižyta nepakilus nuo stalo, net nemačius, kaip kiemas atrodo“, – piktinosi inžinerinį išsilavinimą turintis ir apie požeminius tinklus išmanantis V.Tekutis.
Detaliojo plano autorius yra kauniečių bendrovė „Dujų sfera“.
„Faktas, kad projektuotojai nebuvo atvažiavę, dūrė pirštu ir nupaišė, antraip argi būtų tokie bepročiai, kad projektuotų ten, kur medžiai auga“, – kalbėjo 20-ojo namo pirmininkas Gintaras Balčius.
Reklaminės kalbos žybtelėjo ir užgeso
Gyventojai pagalbos bandė ieškoti pas Seimo narius, kreipėsi į panevėžiečius Petrą Narkevičių ir Povilą Urbšį.
Spalio mėnesį P.Narkevičius atvažiavo į kiemą, apžiūrėjo teritoriją, pasikalbėjo su gyventojais.
„Jis tvirtino, kad tokių nesąmonių nėra matęs, žadėjo eiti į ministeriją, kalbėtis Seime“, – pasakojo G.Balčius.
Ar P.Urbšys matė dėl savo gerovės kovojantį kiemą, gyventojai net nežino, niekas Nendrės gatvėje jo nematė. Seimūnas vasaros gale į savivaldybę pakvietė tik bendruomenės aktyvistą V.Tekutį.
Ten prieš būrį administracijos specialistų gyventojui teko paaiškinti apie problemą.
„Prie jų P.Urbšys kalbėjo, kad reikia atsižvelgti į gyventojų nuomonę, kad žmonės teisūs, bet tuo viskas ir pasibaigė“, – susitikimą su parlamentaru prisiminė V.Tekutis.
Jei norite ramybės – susimokėkite
Atsiskyrimo nuo Panevėžio akciją Nendrės gatvės gyventojai sugalvojo neseniai gavę raštus iš Seimo narių P.Narkevičiaus ir P.Urbšio bei administracijos direktorės Kristinos Nakutytės.
Už miesto gerovę atsakinga politikė pranešė, kad keisti detaliojo plano nėra reikalo, daugiabučių kiemams trūksta stovėjimo aikštelių, tačiau jei gyventojai nenori, detalųjį planą gali koreguoti savo lėšomis.
Žadėję pagelbėti seimūnai persiuntė lygiai to paties administracijos direktorės rašto kopijas.
„Sunku įsivaizduoti didesnį absurdą. Ar savivaldybė privatus uab‘as? Argi detalusis planas darytas ne už visų miesto gyventojų pinigus? Kodėl mes turėtume susimokėti dar kartą, kad galėtume išsaugoti savo rankomis ir už savo lėšas susikurtą kiemą?“ – piktinosi V.Benašas.
Nori glaustis prie pažangesnių miestų
Grožį kūrusiai bendruomenei nekyla klausimas, kam atiduoti prioritetus: mašinoms ar žmonių sveikatai.
Dešimties Nendrės gatvės namų gyventojai jaučiasi mąstantys europietiškiau nei miesto valdantieji, todėl jiems nebe pakeliui.
„Gal mes pralenkėme laiką, todėl miestui esame problema? Esame per daug pažengę, mums rūpi gyvenimo kokybė, ekologija, vaikų užimtumas, o miesto galvos užsako projektuoti dykvietes. Ruošiamės išstoti iš Panevėžio ir jungtis prie pažangesnių europinių miestų, kurių bendruomenės mąsto panašiai kaip mes. Mums tiks Husas ir Kalmaras, miestai partneriai. Huse esu buvęs, bendravau su tarybos nariais, jiems rūpi žmogus, švaresnė ir saugesnė aplinka.
De facto jau įvyko, nesusikalbame su savo tarnais, t. y. valdžia, kam ji mums reikalinga, jei ne padeda, o kenkia? Todėl jų paslaugų ir atsisakome.
Beliko sutvarkyti de jure. Šia akcija norime atkreipti visuomenės dėmesį“, – aiškino simbolinio atsiskyrimo nuo miesto iniciatorius V.Benašas.
Jis žadėjo, kad jei Panevėžio politikai ir toliau laikysis minties kiemo žolę paversti asfaltu, pavasariop dešimt Nendrės gatvės namų atsitvers tvora, kaip atskira respublika.
Per prievartą nebruks
Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas S.Matulis teigė: „Atsižvelgiant į mašinų kiekį mieste ir joms skirtų plotų prie daugiabučių normas, 2009 metais buvo padarytas specialusis automobilių stovėjimo aikštelių planas. Darant teritorijų prie daugiabučių detalųjį planą juo buvo ir remtasi.
Žinia apie detalųjį planą buvo paviešinta, skelbimai iškabinėti laiptinėse.“
Architektas sakė, kad aikštelė Nendrės gatvės namų kieme atsirado dėl to, kad ten anksčiau nebuvo suformuotos vietos automobiliams stovėti. Tačiau tai nereiškia, kad savivaldybė tą aikštelę ir įrenginės, pasak architekto, niekas statyti jos nesiruošia, yra tik tokia galimybė.
„Bet nežinia, kas bus ateity, gal gyventojų nuomonė pasikeis. Visad yra žmonių, besiskundžiančių, kad nėra kur statyti automobilio“, – sakė S.Matulis, teigiantis, kad tos aikštelės gyventojams per prievartą niekas nebruks.
Suprojektuoti aikštelę kitoje vietoje esą nebuvo įmanoma, aplink nebėra nė gabalėlio valstybinės žemės, viskas yra privatininkų.
