Išrinktajam Vilniaus merui R.Šimašiui nereikia išeiti iš T.Vrublevskio gatvėje 6-ajame name esančių namų, kad sužinotų, iš kur pučia vėjas – užtenka pažvelgti pro savo buto langą į Gedimino pilies bokšte plazdančią trispalvę.
Kaip ant delno – ir kitas sostinės simbolis – Arkikatedra.
Miesto širdyje įsikūręs R.Šimašius apsuptas ne tik puikių vaizdų, bet ir politikos.
Po savivaldybės vadovo butu pirmajame aukšte įsikūręs partijos „Tvarka ir teisingumas“ Vilniaus skyrius, o vėliava su ereliu plazdena jam po langais.
Šalia – ir Darbo partijos Vilniaus skyrius, Lietuvos savivaldybių asociacijos būstinė.
Triukšmo niekad netrūksta
Nors namas – 4 aukštų, R.Šimašius gali pakilti liftu.
Apačioje – R.Šimašiaus žmonos psichologės ir psichoterapeutės Agnės kabinetas.
R.Šimašiaus šeimos T.Vrublevskio gatvėje negalima vadinti senbuve – ji čia atsikraustė tik prieš kelerius metus.
Viena naujojo mero kaimynė tikino, kad langai į Gedimino pilį – tai ne vien privalumas. Juk namas – prie pat gatvės, o miesto centre triukšmo netrūksta ir dieną, ir naktį.
Be to, T.Vrublevskio gatvė išgrįsta trinkelėmis, tad automobilių ratai itin bilda.
„Tokio buto langai turi būti labai geri, sandarūs ir jų niekada negali atidaryti. Jeigu ne triukšmas, tai dulkės pro juos veršis“, – atsiduso moteris.
Su tuo sutiko ir kitas R.Šimašiaus kaimynas, politikos ir ekonomikos apžvalgininkas Eduardas Eigirdas: „Plačiai langų atverti negalime, nes dar daug vilniečių važinėja senais automobiliais. Tarša didelė.“
Nesunku surasti pažeidimų
Kiekvieną rytą skubant į savivaldybę R.Šimašiui teks žengti per tarpuvartę, kurioje akis bado grafičiai.
Terlionių – kaip ir ant kitų sienų, nei daug, nei mažai. Tik ar ankstesnė valdžia nenurodė gyventojams pasirūpinti namų sienų švara, ar nepagrasino baudomis neklaužadoms?
Pasižvalgius po išrinktojo mero namų kiemą matyti, kad valdžios atstovui čia yra ką veikti. Bent keli automobiliai stovi ant vejos.
Tiesa, tokia ją pavadinti sunku. Besikalančios pavasario žolės daigelius į purvyną murdo brangių mašinų ratai. Taip, automobilių statymo problema šiame kieme aktuali kaip ir kituose sostinės kiemuose.
Ant vartų šviečia užrašas, kad jie rakinami. Turbūt jis gelbėja, nes tarpuvartėje netvoskia bjauriausi kvapai, kokius pajusi įsukęs į kitas tarpuvartes miesto centre.
Atrodo, kad nusilengvinti atsisukus į Gedimino pilį drąsuolių nėra.
Patvirtino naujus adresus
Prieš trejus metus net keturi T.Vrublevskio gatvės namai buvo pažymėti 6-uoju numeriu. Dabar toks likęs tik R.Šimašiaus namo numeris.
Kitų trijų adresuose atsirado raidės A, B ir C.
„Sakyti, kad meras man pavaldus, būtų per drąsu“, – juokėsi T.Vrublevskio gatvės 6A namo bendrijos „Vrublis“ pirmininkas Virginijus Daukas.
R.Šimašiaus namas šiai bendrijai nepriklauso. Tiesa, V.Daukas, kaip ir R.Šimašius, yra Liberalų sąjūdžio narys.
„Įstojau į šią partiją, kad palaikyčiau Remigijų. Juo aš pasitikiu labiau nei savimi“, – ištikimybę demonstravo V.Daukas.
Jo žodžiais, T.Vrublevskio gatvės namuose – tikras kirmėlynas: „Čia lankosi ir politikai, ir Parolimpinio komiteto nariai, čia ir E.Eigirdas įkurdino žurnalo „Valstybė“ redakciją.“
Beje, T.Vrublevskio gatvės 6A, 6B ir 6C namų gyventojai mažiau kenčia nuo triukšmo, nes jų butų langai – į kiemą.
Užstoja sulapoję medžiai
Kaip ir R.Šimašiaus, penki E.Eigirdo buto langai – į Gedimino pilį bei Arkikatedrą.
Bet kai sulapoja medžiai, šie kiekvieno lietuvio širdžiai mieli objektai menkai matyti.
„Negaliu skųstis – medžiai taip pat lietuviški. Jie labai stiprina dvasią“, – filosofavo E.Eigirdas.
Nesiskundė vilnietis ir triukšmu – gyveni centre, prie to tenka priprasti.
Beje, R.Šimašiui per medžių viršūnes atsiveria įspūdingesnis vaizdas, nes jis gyvena virš E.Eigirdo.
„Remigijus ir karjeros laiptais aukščiau palypėjo“, – šypsojosi apžvalgininkas. Tačiau ir R.Šimašiui sulapoję medžiai trukdo grožėtis Gedimino pilimi.
Narstė net administravimą
Per rinkimus buvo išnarstytas netgi R.Šimašiaus namo administravimas. Paskelbta, kad juo rūpinasi įmonė „Naujamiesčio būstas“, kurios paslaugų kainos esą aukštos.
Viešai laišką paskelbusi „Naujamiesčio būsto“ pastatų administravimo vadybininkė Diana Šutovaitė prisipažino, kad jai pikta klausytis užgaulių kalbų, nukreiptų prieš įmonę, kurioje ji dirba.
D.Šutovaitė tikino, kad T.Vrublevskio gatvės 6-uoju namu rūpinasi jos kolega, kurio santykiai su gyventojais puikūs, skundų jo darbu nėra. Tad D.Šutovaitei ir pikta, kad apie įmonę skleidžiama tiek daug melo.
Pats R.Šimašius aiškino kitaip – jų namas sudaręs jungtinės veiklos sutartį, išskyrus savivaldybei priklausančias patalpas. T.Vrublevskio gatvės 6-ajame name jų yra beveik pusė.
„Namo viduje kartu su kaimynais sprendžiame klausimus taip, kaip mums atrodo geriausia. O problema yra savivaldybė, kuri nevisiškai gerai rūpinasi savo turtu.
Patyriau, kad ji neturi strategijos, kaip ateityje tvarkyti pastatą, ką reikės daryti“, – aiškino R.Šimašius.
Patinka miesto centras
– Gyvenate Vilniaus centre. Kodėl? Juk daugelio tradicinių lietuvių siekiamybė yra namas užmiestyje, o paskui jie iš valdžios ima reikalauti, kad gatvė iki jų namų būtų asfaltuota, kad autobusas kursuotų ne rečiau kaip kas 15 minučių, – pasiteiravome išrinktojo mero R.Šimašiaus.
– Net ir gyvendamas centre turiu ko iš valdžios reikalauti. (Juokiasi.) Iš tiesų po studijų esu gyvenęs ir Antakalnyje nedideliame bute, ir užmiestyje.
Miesto centre man labiausiai patinka, nes yra didelis privalumas – daug objektų galima pasiekti pėsčiomis.
Su žmona gyvename aktyviai, džiaugiamės galėdami išsiversti su vienu automobiliu, nereikia dviejų.
Esu ne tik romantikas, mėgstu ir skaičiuoti. Kadaise apskaičiavau, kad gyventi centre labiau apsimoka nei užmiestyje.
Taip, butas, jo išlaikymas centre kainuoja brangiau nei būstas nuošalesniame rajone. Tačiau nereikia antro automobilio, daug kitų papildomų dalykų.
Be to, pasižvalgęs po naujos statybos būstus, patalpų išdėstymą, susidariau įspūdį, kad geri butai buvo pradėti statyti XIX amžiaus viduryje ir pabaigti XX amžiaus viduryje.
– Vilniečiams prižadėjote sumažinti šildymo sąskaitas. O kiek pats mokate?
– Mano butas nemažas – moku nemažai.
Nenorėčiau gilintis į asmenines detales, bet šildymo sąskaitos gerokai patuština kišenę.
Juo labiau kad gyvenu tokiame name, kuriame šildymo sistema sunkiai modernizuojama. Sunku įsirengti atskirą įvadą ir reguliavimą. Namas senas – su tuo tenka susitaikyti.
– Jau galvojote, kaip keliausite į darbą savivaldybėje? Automobiliu – lyg ir per mažas atstumas, miesto transportu – nepatogu, pėsčiomis – užims per daug laiko?
– Jei bus geri orai, keliausiu pėsčiomis arba oranžiniu dviračiu, jei blogi – miesto transportu arba automobiliu.
Taip jau susiklostė, kad dukterį į darželį dažniau tenka vesti man, tai be automobilio arba autobuso neišsiversiu.
– Viena miesto bėdų – grafičiai. Nuo terliotojų nukentėjęs ir jūsų namas. Kaip ketinate elgtis – reikalausite iš gyventojų, namus prižiūrinčių įmonių, kad jos valytų tepliones, ar ieškosite kitų būdų, kad mieste ant sienų būtų mažiau piešinių?
– Aišku, gyventojai privalo būti savo namo šeimininkais. Jų atsakomybė labai didelė. Klausimas – kiek savivaldybė gali padėti?
Problema tik iš pirmo žvilgsnio atrodo labai lengvai išsprendžiama – nuvalyti terliones, ir viskas. Bet valyti kasdien – labai didelis ir daug kainuojantis darbas.
Todėl paprasto atsakymo nėra. Reikės susėsti ir rimtai tartis su seniūnais, policijos pareigūnais.
– Turbūt nėra paprasto atsakymo dėl automobilių statymo kiemuose? Nuo to kenčia ir jūsų namo kiemas.
– Taip, kenčia ir mano namo kiemas, kaip daugelis kitų. Vilniuje dauguma kiemų yra šalia tipinių namų, o išskirtinių yra mažuma. Tad pirmiausia reikia rengti tipinius kiemų pertvarkymo projektus ir juos nedelsiant patvirtinti.
Vis dėlto esminis dalykas – kaimynų sutarimas. Neabejoju, kad mūsų namo gyventojai sutars su kaimynais, kaip tinkamai susitvarkyti. Pertvarkant didelių daugiabučių namų kiemus turėtų būti didesnis savivaldybės vaidmuo.
Tarkime, garsusis baudų dalijimas Žirmūnuose. Ten žmonės buvo įpratę statyti automobilius dviem ratais ant šaligatvio. Ir netgi kai kuriais atvejais gal net logiška taip statyti transporto priemones.
Vilniečiai iš esmės buvo nubausti tiktai todėl, kad nebuvo pasirūpinta įteisinti tokį automobilių statymo būdą.
– Jūsų kaimynai skundėsi dėl triukšmo, taršos. Jums tai – taip pat problema?
– Be abejo, triukšmas nėra gyvenimo centre privalumas, aš labai mėgstu tylą.
Tai didžiausias trūkumas. Daugiau jų kaip ir nematau.
Mėgstu pabėgti į tylą. Turime sodybą užkampyje, kur išvažiuojame su šeima. Net Vilniuje nesunku rasti tylos. Ir visai netoli – Kalnų parke, kur pasijunti kaip miške. Netgi nusileidus prie Neries triukšmas sumažėja.
– Nesate ir nebūsite kovotojas prieš kavines, naktinius klubus kaip kai kurie miesto centro gyventojai?
– Miestas turi būti gyvas, ilgai nemiegoti. Šurmulys yra natūrali Vilniaus dalis.
Dar prieš dešimtmetį padėtis sostinėje buvo visiškai kitokia, nes nebuvo susiformavę laisvalaikio traukos objektų Islandijos, Vilniaus, Vokiečių gatvėse.
Yra tekę bendrauti su vilniečiais, gyvenusiais šalia tokių traukos objektų.
Jie pardavė butus ir išsikraustė į ramesnes vietas. Kiti užvertė skundais valdžios įstaigas ir sugebėjo dalį pasilinksminimo įstaigų uždaryti.
Dabar įsivyravo paliaubos, miestas pasidalijo į tam tikras zonas.
Daugelyje miestų yra specifinės pietavimo, vakarieniavimo ar naktinio gyvenimo vietos. Taip jau yra. Gali kilti klausimas – kodėl žmogus obuolius parduoda turguje, jei kitur mažiau konkurentų ir daugiau klientų?
Tačiau norintys parduoti ir pirkti buriasi į vieną vietą, ten susitinka. Panašiai yra ir dėl kavinių kultūros.
Daugiau apie nekilnojamąjį turtą – mūsų „Facebook“!